Klaipėdos apskrities landrato Heinricho Cranzo atminimui

Klaipėdos apskrities landrato Heinricho Cranzo atminimui

Straipsnyje aptariamas Klaipėdos apskrities viršininko gyvenimo laikotarpis ir atminimas. Išskiriami jo darbo nuopelnai Klaipėdos kraštui. Heinrichas Cranzas dirbo Klaipėdos apskrities viršininku 1884-1914 m. Vadovavimo laikotarpiu Klaipėda tapo svarbiu regiono centru. Klaipėdos miestiečių draugija siekia įamžinti apskrities viršininką, slaptąjį tarėją Klaipėdoje prie buvusios apskrities valdybos pastato vietos. Todėl artimiausiu metu draugija kreipsis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl jo atminimo įamžinimo.

Projekto derėjimas su Klaipėdos senamiesčiu – statybos Tomo gatvėje

Projekto derėjimas su Klaipėdos senamiesčiu – statybos Tomo gatvėje

Projekto derėjimas su Klaipėdos senamiesčiu nagrinėjamas Tomo gatvėje planuojamo statybų projekto kontekste. Klaipėdos senamiestyje, Tomo g. 2A, 2B ir 6, planuojamas naujas pastatų kompleksas su viešbučio ir komercinėmis patalpomis. Ši vieta yra valstybės saugomo Klaipėdos senamiesčio dalis, todėl bet kokie nauji architektūriniai sprendiniai turi būti vertinami ne tik formaliai, bet ir pagal jų derėjimą su istoriškai susiformavusia urbanistine aplinka. Į viešo svarstymo procesą aktyviai įsitraukė Klaipėdos miestiečių draugija, siekianti, kad sprendiniai būtų vertinami atsakingai ir kompleksiškai. Senamiestis – ne fonas, o urbanistinė visuma Klaipėdos senamiestis – tai ne pavienių pastatų rinkinys, o vientisas urbanistinis audinys, kuriam būdingas smulkus mastelis, aiški...

Laikrodžių muziejus nežinioje

Laikrodžių muziejus nežinioje

Į šią problemą viešai atkreipė dėmesį Klaipėdos miestiečių draugija, kuri 2026 metų sausį kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Seimo Kultūros komitetą. Kreipimesi buvo pabrėžta, kad muziejaus būklė ir sprendimų stoka yra žinoma jau ne vienerius metus. Laikrodžių muziejus Klaipėdoje: projektai parengti, bet nefinansuojami Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniui – Laikrodžių muziejui Klaipėdoje – buvo parengti du projektai. Jie apėmė pastato erdvių pritaikymą ir ekspozicijos atnaujinimą. Bendra planuota investicijų suma siekė daugiau nei keturis milijonus eurų. 2024 metų pabaigoje projekto įgyvendinimo planas buvo pateiktas vertinimui. Tačiau vėliau paaiškėjo, kad 2025–2027 ir 2026–2028 metų valstybės biudžetuose šiam projektui lėšos nenumatytos. Dėl to...

Paveldo (ne)apsaugos iššūkiai Klaipėdoje

Paveldo (ne)apsaugos iššūkiai Klaipėdoje

Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena Šiandien prieš 43 metus, 1982 m. balandžio 18 d., ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba) pasiūlė kasmet visame pasaulyje minėti Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną. Šią iniciatyvą patvirtino 22-oji UNESCO Generalinė asamblėja. Šios dienos tikslas – skatinti visuomenės sąmoningumą apie kultūros paveldo įvairovę, jo pažeidžiamumą ir būtinybę jį saugoti bei išsaugoti ateities kartoms. Nors ši diena dažnai primirštama, jos aktualumas šiandien yra ypač ryškus. Tai pabrėžia ne tik Rusijos karo Ukrainoje daroma didžiulio masto žala kultūros paveldui, bet ir sistemingą pobūdį įgiję paveldo naikinimo procesai Klaipėdoje. Deja, šie procesai neretai...

Klaipėdiečiai protestavo prieš senamiesčio žalojimą

Klaipėdiečiai protestavo prieš senamiesčio žalojimą

Klaipėdos senamiesčio žalojimas tapo pilietinės akcijos „Sutramdykime senamiesčio žalotojus!“ tema, kuri balandžio 25 d. įvyko prie Klaipėdos miesto savivaldybės prieš miesto tarybos posėdį. Ji surengta dar prieš miesto Tarybos posėdį, tikintis, kad naujoji miesto vadovybė atsižvelgs į viešai išsakytus nuogąstavimus. Akcijoje dalyvavę klaipėdiečiai atkreipė dėmesį į kelias sudėtingas Klaipėdos senamiesčio problemas, kurių netinkamas sprendimas gali padaryti neatitaisomą žalą kultūros paveldui ir istoriniam miesto veidui. Reikalavimai dėl senamiesčio projektų Pilietinės akcijos dalyviai ragino: Pasak protestuotojų, šie projektai kelia grėsmę itin vertingam Europos karinio paveldo objektui – Klaipėdos miesto bastioniniams įtvirtinimams, pastatytiems XVI a. ir modernizuotiems XVII–XVIII a. pagal olandų karinės inžinerijos...

Grėsmė dar vienai istorinei vertybei

Grėsmė dar vienai istorinei vertybei

Jau sovietmečiu atsirado Klaipėdos senamiesčio aplinkkelio koncepcija, pagal kurią turėjo atsirasti Bastionų tiltas. Ši idėja nuolatos kėlė pavojų Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies kultūros paveldo vertybėms – tektų paaukoti dalį unikalių senamiesčio gatvelių ir istorinius pastatus. Dalis senųjų pastatų jau yra nugriauti. Praėjus beveik 40 metų po architekto Vladimiro Zubovo parengtos senamiesčio koncepcijos parengimo šis projektas buvo atnaujintas. Pagal projektinius pasiūlymus Klaipėdos miesto širdyje buvo numatytas tiltas su keturių juostų magistrale. Kilus vietos bendruomenės ir paveldo protestams šio projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas. Praėjusiais metais rinkimus laimėjus naujai valdančiajai koalicinei jėga vėl ištraukė iš stalčiaus seniai pamirštą grandiozinį projektą. Savivaldybė jau paskelbė...

Prisiminus istorinės Vitės reikšmę

Prisiminus istorinės Vitės reikšmę

Klaipėdos miestiečių draugijos principinė nuostata, kad naujai užstatant Vitę, būtų atsižvelgiama į istorinio unikalaus priemiesčio būdingą savitą charakterį - gatvių tinklą, erdvinę struktūrą, pastatų proporcijas ir formas, medžiagiškumą. Todėl labai svarbu išlaikyti ir atkurti Vitės sunaikinto paveldo vertę, kuri prisidės prie miesto atgimimo.

Pasirengimas Biržos rūmų atstatymui

Pasirengimas Biržos rūmų atstatymui

Klaipėdos miesto svarbiausiu architektūriniu akcentu iki pat II pasaulinio karo pabaigos buvo Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmai. Šiuo metu jų vieta yra neužstatyta. Klaipėdos miestiečių draugija jau kreipėsi į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus ir Klaipėdos miesto savivaldybę dėl viešos diskusijos dėl Biržos rūmų atkūrimo proceso inicijavimo. Pasirengimo procesas dėl didžiausio miesto istorijoje objekto atstatymo yra reikalingas diskusijose priėmus galutinius sprendimus.

Miesto ateitis – ta pati tarybinė Klaipėda?

Miesto ateitis – ta pati tarybinė Klaipėda?

Visuose senuosiuose atvirukuose ir prieškario nuotraukose, kuriuose vaizduojama Klaipėda, niekaip neapsieinama be senųjų miesto šventovių, kurios ne tik puošė miestovaizdį, kartais pabostančiame monotoniškame pajūrio krašte, bet ir atspindėjo turtingą konfesinį gyvenimą. Taip pat esama gausios fotografijos, kurios išties liudija turtingą sakralinį palikimą, sunaikintą 1945 m. atėjusios Raudonosios armijos, o vėliau totalitariniu būdu įsitvirtinusio svetimo okupacinio režimo. Vis dar nesuvokiantiems karo griaunamosios jėgos akivaizdžiai galime pamatyti mažai tepasikeitusį didžiojo Rytų kaimyno elgesį Ukraino ir Rusijos kare. Panašiai II pasauliniame kare Rytų Prūsijoje buvo negailestingai šluojami turtingi miestai tarsi muziejai po atviru dangumi ir barbariškai deportuojami vietiniai gyventojai iš gimto krašto. Mažai...

Prikelkime pamirštą atmintį

Prikelkime pamirštą atmintį

Klaipėdos krašte galime pamatyti turtingo palikimo, deja, abejotinai saugomo ir vis labiau nykstančio. Savo krašto istoriją gerbiančios bendruomenės stengiasi išsaugoti brangius materialinės praeities reliktus. Vertėtų nepamiršti, kad Klaipėdos kraštas buvo Napoleono karų siaubiamos Prūsijos karalystės kampelis, kuriame pabėgę karaliai rado prieglobstį. Būtent šį faktą vertino senieji krašto gyventojai, tai atsispindėjo to meto atminties kultūroje. Iki šiol neadekvačiai suprasta Luizės paveldo reikšmė Klaipėdos miesto tapatybei. Kaip tik paradoksaliai prieš keletą metų, nepaisant aktyvių žmonių protesto, buvo nukirsti brandūs ąžuolai, menantys Luizės buvimo laikus Tauralaukyje. Ne kartą keltas klausimas apie jos įamžinimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje. Suinteresuota visuomenė su žymių klaipėdiečių parašais...