Miesto ateitis – ta pati tarybinė Klaipėda?

Miesto ateitis – ta pati tarybinė Klaipėda?

Visuose senuosiuose atvirukuose ir prieškario nuotraukose, kuriuose vaizduojama Klaipėda, niekaip neapsieinama be senųjų miesto šventovių, kurios ne tik puošė miestovaizdį, kartais pabostančiame monotoniškame pajūrio krašte, bet ir atspindėjo turtingą konfesinį gyvenimą. Taip pat esama gausios fotografijos, kurios išties liudija turtingą sakralinį palikimą, sunaikintą 1945 m. atėjusios Raudonosios armijos, o vėliau totalitariniu būdu įsitvirtinusio svetimo okupacinio režimo. Vis dar nesuvokiantiems karo griaunamosios jėgos akivaizdžiai galime pamatyti mažai tepasikeitusį didžiojo Rytų kaimyno elgesį Ukraino ir Rusijos kare. Panašiai II pasauliniame kare Rytų Prūsijoje buvo negailestingai šluojami turtingi miestai tarsi muziejai po atviru dangumi ir barbariškai deportuojami vietiniai gyventojai iš gimto krašto. Mažai...

Prikelkime pamirštą atmintį

Prikelkime pamirštą atmintį

Klaipėdos krašte galime pamatyti turtingo palikimo, deja, abejotinai saugomo ir vis labiau nykstančio. Savo krašto istoriją gerbiančios bendruomenės stengiasi išsaugoti brangius materialinės praeities reliktus. Vertėtų nepamiršti, kad Klaipėdos kraštas buvo Napoleono karų siaubiamos Prūsijos karalystės kampelis, kuriame pabėgę karaliai rado prieglobstį. Būtent šį faktą vertino senieji krašto gyventojai, tai atsispindėjo to meto atminties kultūroje. Iki šiol neadekvačiai suprasta Luizės paveldo reikšmė Klaipėdos miesto tapatybei. Kaip tik paradoksaliai prieš keletą metų, nepaisant aktyvių žmonių protesto, buvo nukirsti brandūs ąžuolai, menantys Luizės buvimo laikus Tauralaukyje. Ne kartą keltas klausimas apie jos įamžinimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje. Suinteresuota visuomenė su žymių klaipėdiečių parašais...

Įamžinus Klaipėdos miesto parko įkūrėją

Įamžinus Klaipėdos miesto parko įkūrėją

Prie dar tada neįkurtų vokiečių karių kapinių XIX a. vid. buvo pastatytas paminklinis obeliskas nepelnytai pamirštam Klaipėdos miesto parko įkūrėjui ir Plantacijos inspektoriui Johannui Riechertui. Šio žmogaus dėka pavyko organizuotai sustabdyti smėlynų plėtimąsi į šiaurinę Klaipėdos dalį – besikuriantį Naujamiestį, kuriam grėsė tragiškas užpustyto Karvaičių kaimo likimas. Jame buvo gimęs Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza. Smėlynai buvo tapę didžiulė problema ne tik Kuršių Nerijos kaimams, bet ir besiplečiančiam Klaipėdos miestui, čia jau buvo kalbėta apie jų grėsmę net nuo XVI a. Deja, po II pasaulinio karo šio svarbaus paminklinio įamžinimo Johannui Riechertui nebelikę. Farmacininkas, istorikas Johanas Zembrickis pamini, kad „Friedricho...

Tauralaukio dvaro žalojimo dilema

Tauralaukio dvaro žalojimo dilema

Neabejingi klaipėdiečiai pastebėjo, kad yra griaunami Mažojo Tauralaukio pieninės ir ir kiti vertingi ūkiniai pastatai, kurie buvo saugomi savivaldybės. Klaipėdos miestiečių draugija kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas dėl Mažojo Tauralaukio dvaro elementų naikinimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyrius reaguodamas į kilusį susirūpinimą, buvo nuvykęs atlikti įvykio vietos apžiūrą, kaip saugomos Mažojo Tauralaukio dvaro komplekso fragmentų vertingosios savybės. Šių metų vasario 26 d. buvo gautas atsakymas iš paveldosaugininkų, kad yra fiksuoti pažeidimai vietoje. Taip pat patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad auteniški pastatų mūrai yra išardyti, o plytos valomos ir saugomos.Viešai buvo informuota, kad dviejų sveikų pastatų rekonstrukcijai buvo parengtas techninis projektas...

Klaipėdos miesto mero rinkimai 2023 m.

Klaipėdos miesto mero rinkimai 2023 m.

Interviu ciklas įgyvendinamas su 7 kandidatais į Klaipėdos miesto mero postą šešiais standartiniais klausimais apie kultūros paveldo apsaugą ir pilietiškumo skatinimą. Šie klausimai buvo suformuoti pagal Klaipėdos miestiečių draugijos veiklos sritis ir kartu bendradarbiaujant su atsigaunančia Lietuvos Piliečių Sąjunga , kurioje dauguma narių yra jauni pilietiški klaipėdiečiai, atsižvelgiant į jų norą paklausti apie pilietiškumo skatinimą mieste.

Prisiminus Klaipėdos sukilimą

Prisiminus Klaipėdos sukilimą

Klaipėdos kraštas ilgą laiką priklausė Prūsijai. Vokietijai pralaimėjus pirmą pasaulinį karą, 1919 metais sausio pradžioje, prasidėjusiose Paryžiaus taikos konferencijoje, buvo svarstomi svarbūs klausimai. Šios konferencijos metu Rusijos, Vokietijos, Austrijos imperijų užkariautos valstybės kėlė nepriklausomybės klausimą.  1919m. vasario 16 dieną, konferencijoje dalyvavo Lietuvos delegacija, kuriai vadovavo Augustinas Voldemaras, kurie iškėlė Mažosios Lietuvos klausimą, kad Klaipėdos kraštas būtų atskirtas nuo Vokietijos ir būtų prijungtas prie didžiosios Lietuvos. Tačiau Mažosios Lietuvos norėjo ne tik Lietuva. 1919 vasario 28d ir kovo 3 d. Lenkijos delegacija notose reikalavo atkurti senąsias 1973 metų žemes. Lenkija norėjo turėti priėjimą ne tik prie Vyslos bet ir prie Nemuno...

Išvydus kino teatrų istorijos skraistę Mėmelyje

Išvydus kino teatrų istorijos skraistę Mėmelyje

Kino teatras – fantastinė, magiškų įspūdžių kupina vieta, kuri yra bene smagiausia laisvalaikio praleidimo pramoga. Kino teatras pasaulyje atsirado 1894 metais – JAV. Ši pramoga į Lietuvą atkeliavo 1897 metais1 , o pirmoji filmo peržiūra vyko Vilniuje, Bernardinų sode. Klaipėdiškiams teko šiek tiek luktelti, ir jau 1912 metais, miesto gyventojai galėjo mėgautis rodomais filmais, pamiršti kamuojančias problemas ir pasinerti į pirmuosius metus skaičiuojantį virtualų pasaulį. Klaipėdoje veikė vienuolika kino teatrų.  2Pirmasis kino teatras Klaipėdoje atsirado F. O. Geyer dėka, 1910 metais dabartinėje Liepų gatvėje 2, tuo metu jis buvo vadinamas ,,Theatre de Fata Morgana“. Vėliau pakeitė pavadinimą į ,,Apollo“. Tas...

Istorinės aplinkos vertės suvokimo problemos Klaipėdos centre

Istorinės aplinkos vertės suvokimo problemos Klaipėdos centre

Straipsnio pavadinimo formuluotė savaime iškelia problematinį požiūrį į kultūros paveldą Klaipėdoje. Reikia pripažinti, jog Klaipėda išties galėtų pasigirti savo unikaliu turtingu europiniu architektūriniu paveldu, kuris džiugintų į miestą atvykusius svečius tarsi apglėbdamas savo potencialiu vientisumu ir grožiu. Tai vis labiau pastebi piliečiai, kurie vis garsiau to reikalauja iš mieto valdžios. Svarbu suprasti, jog žavesį, kuria ne vien pavieniai statiniai, o jų visuma ir dermė. Dėl akivaizdaus nenoro puoselėti paveldą dažnai kenčia ne tik vertingi savo architektūra pastatai, bet ir žalojama visa istoriškai susiformavusi aplinka. Pagrindinius svertus šiai problemai spręsti savo rankose turi valdžia ir verslas. Tokiu ryškiausiu pavyzdžiu galima pasitelkti...

Paveldo puoselėjimas – miesto ateitis

Paveldo puoselėjimas – miesto ateitis

Klaipėda, kadaise turėjo unikalų baltiškos kilmės pavadinimą Memel, kuris nuo seno buvo klestintis miestas. Šį garsų miestą valdė keturiolika Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės bei Vokietijos imperijos valdovų, o kiekvienas jų skyrė daug dėmesio miesto klestėjimui, tad ne veltui vienas iš Hohencolernų dinastijos karalių Friedrichas Vilhelmas III su žymiąja karaliene Luize Meklenburgiete fon Štrelic rezidavo dar išlikusiuose Klaipėdos magistrato rūmuose, siaučiant Napoleono Bonaparto kariuomenei po Prūsijos žemes. Hohencolernų valdymo laikotarpiu Mėmelis klestėjo, kaip prekybos centras, plėtėsi miesto ribos, daugėjo gyventojų, buvo pastatyta fachverkinio stiliaus gyvenamųjų namų dar iki XV a., žavių bažnyčių, plėtėsi laivyba. Daugelis miesto pastatų buvo mediniai, o žemės...