Jau sovietmečiu atsirado Klaipėdos senamiesčio aplinkkelio koncepcija, pagal kurią turėjo atsirasti Bastionų tiltas. Ši idėja nuolatos kėlė pavojų Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies kultūros paveldo vertybėms – tektų paaukoti dalį unikalių senamiesčio gatvelių ir istorinius pastatus. Dalis senųjų pastatų jau yra nugriauti. Praėjus beveik 40 metų po architekto Vladimiro Zubovo parengtos senamiesčio koncepcijos parengimo šis projektas buvo atnaujintas. Pagal projektinius pasiūlymus Klaipėdos miesto širdyje buvo numatytas tiltas su keturių juostų magistrale. Kilus vietos bendruomenės ir paveldo protestams šio projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas. Praėjusiais metais rinkimus laimėjus naujai valdančiajai koalicinei jėga vėl ištraukė iš stalčiaus seniai pamirštą grandiozinį projektą. Savivaldybė jau paskelbė informaciją, kad bus griaunama dar viena istorinė vertybė – Bangų g. 11 gyvenamasis pastatas, anksčiau buvusi puošni vila. Bet koks vertingo pastato paaukojimas yra nusikalstamas veiksmas kultūros paveldo išlaikymui, ar juolab miesto istorijai, kurį nedelsianti privalo sustabdyti paveldosaugos struktūros. Būtent joms yra patikėta įstatyme numatyta paveldo apsaugos funkcija. Klaipėdos miestiečių draugija prašo Savivaldybės sustabdyti vertingo pastato griovimą ir suteikti jam teisinę apsaugą nuo vandalizmo veiksmų.
Savivaldybė šiuo Bastionų tiltu nori esą paskirstyti transporto judėjimo srautus ir jo sukeliamos neigiamos vibraciją Tiltų g. esantiems pastatams, tačiau šiuo atveju kyla pavojus, kad visiškai uždarius eismą Klaipėdos senamiestis vėl taptų tuščias. Negana to, naujojo tilto statybos sąmata būtų pernelyg nuostolinga miesto biudžetui. Pagal ankstesnio tilto projekto parametrus tiltą sudarytų keturios automobilių juostos, platūs pėsčiųjų ir dviračių takai. Buvo nuplanuota įrengti keturių pusių sankryžą vietoj T formos sankryžos Baltikalnio ir Bangų gatvių jungtyje bei suformuoti naują jungtį su Bangų gatve ir Taikos prospektu. Naujai Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies formuojamai koncepcijai tektų paaukoti daug istorinių vertybių. Vienam iš tokių sprendinių – platinti Gluosnių skersgatvio važiuojamąją dalį reikės griauti Bangų g. 11 istorinę vertybę.
Prisimenant miesto istoriją, netoli senosios elektrinės pokario metu buvo nutiestas kabantis tiltas per Dange, kuris jungė du upės krantus, todėl ar nebūtų puiki galimybė atkurti pokario metais stovėjusio kabančio tiltą, kuris netrukdė visai Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies ir Pelenyno kvartalo infrastruktūrai, taip būtų dar vienas patrauklus Klaipėdos miesto objektas, kurio galėtų vaikščioti visi pėstieji, besigožintys Klaipėdos senamiesčiu. 1937 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos laikraštis „Vakarai“ rašė, kad planuojama statyti naują didelę magistralinę gatvę, kuri jungtų uostą, geležinkelio uostą, taip aplenkdama miestą. Tuo metu šio tilto statymo priežastis buvo dėl didelės miesto plėtros ir dėl siaurų didmiesčio gatvių, kuriomis negali pravažiuoti krovininis transportas.
Bangų gatvės pastatas, kuris pažymėtas 11 numeriu,buvo vadinamas vila, priklauso rytiniam Klaipėdos senamiesčio kompleksui. XV – XVIII a. šis pastatas buvo Senojo Malūno valdos elementas. Jame gyveno malūnininkas su šeima. Šio pastato buvimas šioje vietoje liudija būtent tai, kad jis atspindi Klaipėdos pilies išorinių bastioninių pilies įtvirtinimų konfigūraciją ir būdingą užstatymą. Pastatas atspindėjo charakteringą senojo miesto architektūrą, o būtent tokių analogiškų pastatų yra reta. Pasižymėjo dviejų aukštu tradicine pastato forma, ypatingai buvo puošnus dekoratyvus medinis karkasas. Tokia pastato sprendiniai šiek tiek priminė pamario medinės architektūros konstrukcijos stilistiką. Iki šiol yra išlikęs pamato raudonų plytų cokolis, kuris būtent liudija tai, kad tai iš tikro autentiškas Klaipėdos istorinis pastatas. Aplink jį buvo įsikūrusios įmonės kaip malūnas, lentpjūvė, tabako fabrikas, Pelenyno fabrikas, Bastioninių įtvirtinimų sistema. Nuo 1945 m. rugpjūčio 1 d. iki 1948 m. liepos mėn., šalia šios vilos, raudonosios armijos kariai įrengė gamybinį karo belaisvių lagerį Nr. 57, kuris buvo įkurtas perkėlus Telšiuose veikusį fronto priėmimo-persiuntimo lagerį. Paradoksalu, bet tokį buvusį lagerį primena Pelenyno kvartale naujai formuojamų gyvenamųjų pastatų kolonija, neturinčių nieko bendro su savitu jūrinio miesto charakteriu.
Autoriai: Domantas Kinčius, Benas Volodzka.
Palikite atsiliepimą