Jau sovietmečiu atsirado Klaipėdos senamiesčio aplinkkelio koncepcija, pagal kurią turėjo atsirasti Bastionų tiltas. Ši idėja nuolatos kėlė pavojų Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies kultūros paveldo vertybėms – tektų paaukoti dalį unikalių senamiesčio gatvelių ir istorinius pastatus. Dalis senųjų pastatų jau yra nugriauti. Praėjus beveik 40 metų po architekto Vladimiro Zubovo parengtos senamiesčio koncepcijos parengimo šis projektas...
Klaipėdos miestiečių draugijos principinė nuostata, kad naujai užstatant Vitę, būtų atsižvelgiama į istorinio unikalaus priemiesčio būdingą savitą charakterį - gatvių tinklą, erdvinę struktūrą, pastatų proporcijas ir formas, medžiagiškumą. Todėl labai svarbu išlaikyti ir atkurti Vitės sunaikinto paveldo vertę, kuri prisidės prie miesto atgimimo.
Straipsnyje aptariamas Klaipėdos apskrities viršininko gyvenimo laikotarpis ir atminimas. Išskiriami jo darbo nuopelnai Klaipėdos kraštui. Heinrichas Cranzas dirbo Klaipėdos apskrities viršininku 1884-1914 m. Vadovavimo laikotarpiu Klaipėda tapo svarbiu regiono centru. Klaipėdos miestiečių draugija siekia įamžinti apskrities viršininką, slaptąjį tarėją Klaipėdoje prie buvusios apskrities valdybos pastato vietos. Todėl artimiausiu metu draugija kreipsis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl jo atminimo įamžinimo.
Visuose senuosiuose atvirukuose ir prieškario nuotraukose, kuriuose vaizduojama Klaipėda, niekaip neapsieinama be senųjų miesto šventovių, kurios ne tik puošė miestovaizdį, kartais pabostančiame monotoniškame pajūrio krašte, bet ir atspindėjo turtingą konfesinį gyvenimą. Taip pat esama gausios fotografijos, kurios išties liudija turtingą sakralinį palikimą, sunaikintą 1945 m. atėjusios Raudonosios armijos, o vėliau totalitariniu būdu įsitvirtinusio svetimo okupacinio...
Klaipėdos krašte galime pamatyti turtingo palikimo, deja, abejotinai saugomo ir vis labiau nykstančio. Savo krašto istoriją gerbiančios bendruomenės stengiasi išsaugoti brangius materialinės praeities reliktus. Vertėtų nepamiršti, kad Klaipėdos kraštas buvo Napoleono karų siaubiamos Prūsijos karalystės kampelis, kuriame pabėgę karaliai rado prieglobstį. Būtent šį faktą vertino senieji krašto gyventojai, tai atsispindėjo to meto atminties kultūroje. Iki...
Prie dar tada neįkurtų vokiečių karių kapinių XIX a. vid. buvo pastatytas paminklinis obeliskas nepelnytai pamirštam Klaipėdos miesto parko įkūrėjui ir Plantacijos inspektoriui Johannui Riechertui. Šio žmogaus dėka pavyko organizuotai sustabdyti smėlynų plėtimąsi į šiaurinę Klaipėdos dalį – besikuriantį Naujamiestį, kuriam grėsė tragiškas užpustyto Karvaičių kaimo likimas. Jame buvo gimęs Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza....
Neabejingi klaipėdiečiai pastebėjo, kad yra griaunami Mažojo Tauralaukio pieninės ir ir kiti vertingi ūkiniai pastatai, kurie buvo saugomi savivaldybės. Klaipėdos miestiečių draugija kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas dėl Mažojo Tauralaukio dvaro elementų naikinimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyrius reaguodamas į kilusį susirūpinimą, buvo nuvykęs atlikti įvykio vietos apžiūrą, kaip saugomos Mažojo Tauralaukio dvaro komplekso fragmentų...
Klaipėdos kraštas ilgą laiką priklausė Prūsijai. Vokietijai pralaimėjus pirmą pasaulinį karą, 1919 metais sausio pradžioje, prasidėjusiose Paryžiaus taikos konferencijoje, buvo svarstomi svarbūs klausimai. Šios konferencijos metu Rusijos, Vokietijos, Austrijos imperijų užkariautos valstybės kėlė nepriklausomybės klausimą. 1919m. vasario 16 dieną, konferencijoje dalyvavo Lietuvos delegacija, kuriai vadovavo Augustinas Voldemaras, kurie iškėlė Mažosios Lietuvos klausimą, kad Klaipėdos kraštas...
Kino teatras – fantastinė, magiškų įspūdžių kupina vieta, kuri yra bene smagiausia laisvalaikio praleidimo pramoga. Kino teatras pasaulyje atsirado 1894 metais – JAV. Ši pramoga į Lietuvą atkeliavo 1897 metais1 , o pirmoji filmo peržiūra vyko Vilniuje, Bernardinų sode. Klaipėdiškiams teko šiek tiek luktelti, ir jau 1912 metais, miesto gyventojai galėjo mėgautis rodomais filmais, pamiršti...
Klaipėda, kadaise turėjo unikalų baltiškos kilmės pavadinimą Memel, kuris nuo seno buvo klestintis miestas. Šį garsų miestą valdė keturiolika Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės bei Vokietijos imperijos valdovų, o kiekvienas jų skyrė daug dėmesio miesto klestėjimui, tad ne veltui vienas iš Hohencolernų dinastijos karalių Friedrichas Vilhelmas III su žymiąja karaliene Luize Meklenburgiete fon Štrelic rezidavo dar...
