Visuose senuosiuose atvirukuose ir prieškario nuotraukose, kuriuose vaizduojama Klaipėda, niekaip neapsieinama be senųjų miesto šventovių, kurios ne tik puošė miestovaizdį, kartais pabostančiame monotoniškame pajūrio krašte, bet ir atspindėjo turtingą konfesinį gyvenimą. Taip pat esama gausios fotografijos, kurios išties liudija turtingą sakralinį palikimą, sunaikintą 1945 m. atėjusios Raudonosios armijos, o vėliau totalitariniu būdu įsitvirtinusio svetimo okupacinio...
Klaipėdos krašte galime pamatyti turtingo palikimo, deja, abejotinai saugomo ir vis labiau nykstančio. Savo krašto istoriją gerbiančios bendruomenės stengiasi išsaugoti brangius materialinės praeities reliktus. Vertėtų nepamiršti, kad Klaipėdos kraštas buvo Napoleono karų siaubiamos Prūsijos karalystės kampelis, kuriame pabėgę karaliai rado prieglobstį. Būtent šį faktą vertino senieji krašto gyventojai, tai atsispindėjo to meto atminties kultūroje. Iki...
Prie dar tada neįkurtų vokiečių karių kapinių XIX a. vid. buvo pastatytas paminklinis obeliskas nepelnytai pamirštam Klaipėdos miesto parko įkūrėjui ir Plantacijos inspektoriui Johannui Riechertui. Šio žmogaus dėka pavyko organizuotai sustabdyti smėlynų plėtimąsi į šiaurinę Klaipėdos dalį – besikuriantį Naujamiestį, kuriam grėsė tragiškas užpustyto Karvaičių kaimo likimas. Jame buvo gimęs Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza....
Neabejingi klaipėdiečiai pastebėjo, kad yra griaunami Mažojo Tauralaukio pieninės ir ir kiti vertingi ūkiniai pastatai, kurie buvo saugomi savivaldybės. Klaipėdos miestiečių draugija kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas dėl Mažojo Tauralaukio dvaro elementų naikinimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyrius reaguodamas į kilusį susirūpinimą, buvo nuvykęs atlikti įvykio vietos apžiūrą, kaip saugomos Mažojo Tauralaukio dvaro komplekso fragmentų...
Klaipėdos kraštas ilgą laiką priklausė Prūsijai. Vokietijai pralaimėjus pirmą pasaulinį karą, 1919 metais sausio pradžioje, prasidėjusiose Paryžiaus taikos konferencijoje, buvo svarstomi svarbūs klausimai. Šios konferencijos metu Rusijos, Vokietijos, Austrijos imperijų užkariautos valstybės kėlė nepriklausomybės klausimą. 1919m. vasario 16 dieną, konferencijoje dalyvavo Lietuvos delegacija, kuriai vadovavo Augustinas Voldemaras, kurie iškėlė Mažosios Lietuvos klausimą, kad Klaipėdos kraštas...
Kino teatras – fantastinė, magiškų įspūdžių kupina vieta, kuri yra bene smagiausia laisvalaikio praleidimo pramoga. Kino teatras pasaulyje atsirado 1894 metais – JAV. Ši pramoga į Lietuvą atkeliavo 1897 metais1 , o pirmoji filmo peržiūra vyko Vilniuje, Bernardinų sode. Klaipėdiškiams teko šiek tiek luktelti, ir jau 1912 metais, miesto gyventojai galėjo mėgautis rodomais filmais, pamiršti...
Klaipėda, kadaise turėjo unikalų baltiškos kilmės pavadinimą Memel, kuris nuo seno buvo klestintis miestas. Šį garsų miestą valdė keturiolika Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės bei Vokietijos imperijos valdovų, o kiekvienas jų skyrė daug dėmesio miesto klestėjimui, tad ne veltui vienas iš Hohencolernų dinastijos karalių Friedrichas Vilhelmas III su žymiąja karaliene Luize Meklenburgiete fon Štrelic rezidavo dar...
Viduramžiais teismai ir nuosprendžiai vykdavo prie Rotušės labai gerai matomoje vietoje. Praėjus kiek laiko, teismo įstaiga kartu su kalėjimo funkcija persikėlė į pilį, arba dar tiksliau citadelės viename iš pastatų. Kaliniai būdavo kalinami tamsiuose rūsiuose ir bausmę atlikdavo nieko neveikdami, tik vėliau buvo sugalvota, kad kalintys žmonės gali atlikti bausmę ne tik sėdėdami tarp keturių...
Klaipėdos laikrodžių muziejus–tai viena iš unikaliausių kultūros įstaigų visoje Lietuvoje, kuriai privalo būti neatidėliotinai skiriamas atitinkamas prioritetas, o dėl tokios priežasties negali būti problemų su finansavimu kapitaliniam pastato remontui, tačiau realybėje susiklosčiusi situacija rodo visai ką kitą–valstybės saugomo istorijos paminklo likimas niekaip neišsprendžiamas dėl atsakomybės stokos ir valstybės institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo. Išskirtinis pastatas turėjo keletą...
Klaipėdos miestas patyrė itin griežtus komunistinės santvarkos gniaužtus nuo 1945 m., o neretai sausio 28-oji, anot okupacinės priespaudos, yra pasitelkiama kaip Klaipėdos „išvadavimo” diena, kuri iš tikro reiškia totalinį senojo miesto sunaikinimą. Taip pat per penkiasdešimt okupacinių metų okupacinėje Lietuvoje buvo statomi atminimo ženklai pagerbiant sovietinį heroizmą prieš fašizmą, taip norėdami pašlovinti tarybinės santvarkos stiprybę....
