Projekto derėjimas su Klaipėdos senamiesčiu nagrinėjamas Tomo gatvėje planuojamo statybų projekto kontekste. Klaipėdos senamiestyje, Tomo g. 2A, 2B ir 6, planuojamas naujas pastatų kompleksas su viešbučio ir komercinėmis patalpomis. Ši vieta yra valstybės saugomo Klaipėdos senamiesčio dalis, todėl bet kokie nauji architektūriniai sprendiniai turi būti vertinami ne tik formaliai, bet ir pagal jų derėjimą su...
Į šią problemą viešai atkreipė dėmesį Klaipėdos miestiečių draugija, kuri 2026 metų sausį kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Seimo Kultūros komitetą. Kreipimesi buvo pabrėžta, kad muziejaus būklė ir sprendimų stoka yra žinoma jau ne vienerius metus. Laikrodžių muziejus Klaipėdoje: projektai parengti, bet nefinansuojami Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniui – Laikrodžių muziejui Klaipėdoje – buvo parengti...
Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena Šiandien prieš 43 metus, 1982 m. balandžio 18 d., ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba) pasiūlė kasmet visame pasaulyje minėti Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną. Šią iniciatyvą patvirtino 22-oji UNESCO Generalinė asamblėja. Šios dienos tikslas – skatinti visuomenės sąmoningumą apie kultūros paveldo įvairovę, jo pažeidžiamumą...
Klaipėdos senamiesčio žalojimas tapo pilietinės akcijos „Sutramdykime senamiesčio žalotojus!“ tema, kuri balandžio 25 d. įvyko prie Klaipėdos miesto savivaldybės prieš miesto tarybos posėdį. Ji surengta dar prieš miesto Tarybos posėdį, tikintis, kad naujoji miesto vadovybė atsižvelgs į viešai išsakytus nuogąstavimus. Akcijoje dalyvavę klaipėdiečiai atkreipė dėmesį į kelias sudėtingas Klaipėdos senamiesčio problemas, kurių netinkamas sprendimas gali...
Jau sovietmečiu atsirado Klaipėdos senamiesčio aplinkkelio koncepcija, pagal kurią turėjo atsirasti Bastionų tiltas. Ši idėja nuolatos kėlė pavojų Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies kultūros paveldo vertybėms – tektų paaukoti dalį unikalių senamiesčio gatvelių ir istorinius pastatus. Dalis senųjų pastatų jau yra nugriauti. Praėjus beveik 40 metų po architekto Vladimiro Zubovo parengtos senamiesčio koncepcijos parengimo šis projektas...
Klaipėdos miestiečių draugijos principinė nuostata, kad naujai užstatant Vitę, būtų atsižvelgiama į istorinio unikalaus priemiesčio būdingą savitą charakterį - gatvių tinklą, erdvinę struktūrą, pastatų proporcijas ir formas, medžiagiškumą. Todėl labai svarbu išlaikyti ir atkurti Vitės sunaikinto paveldo vertę, kuri prisidės prie miesto atgimimo.
Klaipėdos miesto svarbiausiu architektūriniu akcentu iki pat II pasaulinio karo pabaigos buvo Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmai. Šiuo metu jų vieta yra neužstatyta. Klaipėdos miestiečių draugija jau kreipėsi į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus ir Klaipėdos miesto savivaldybę dėl viešos diskusijos dėl Biržos rūmų atkūrimo proceso inicijavimo. Pasirengimo procesas dėl didžiausio miesto istorijoje objekto atstatymo yra reikalingas diskusijose priėmus galutinius sprendimus.
Visuose senuosiuose atvirukuose ir prieškario nuotraukose, kuriuose vaizduojama Klaipėda, niekaip neapsieinama be senųjų miesto šventovių, kurios ne tik puošė miestovaizdį, kartais pabostančiame monotoniškame pajūrio krašte, bet ir atspindėjo turtingą konfesinį gyvenimą. Taip pat esama gausios fotografijos, kurios išties liudija turtingą sakralinį palikimą, sunaikintą 1945 m. atėjusios Raudonosios armijos, o vėliau totalitariniu būdu įsitvirtinusio svetimo okupacinio...
Klaipėdos krašte galime pamatyti turtingo palikimo, deja, abejotinai saugomo ir vis labiau nykstančio. Savo krašto istoriją gerbiančios bendruomenės stengiasi išsaugoti brangius materialinės praeities reliktus. Vertėtų nepamiršti, kad Klaipėdos kraštas buvo Napoleono karų siaubiamos Prūsijos karalystės kampelis, kuriame pabėgę karaliai rado prieglobstį. Būtent šį faktą vertino senieji krašto gyventojai, tai atsispindėjo to meto atminties kultūroje. Iki...
Prie dar tada neįkurtų vokiečių karių kapinių XIX a. vid. buvo pastatytas paminklinis obeliskas nepelnytai pamirštam Klaipėdos miesto parko įkūrėjui ir Plantacijos inspektoriui Johannui Riechertui. Šio žmogaus dėka pavyko organizuotai sustabdyti smėlynų plėtimąsi į šiaurinę Klaipėdos dalį – besikuriantį Naujamiestį, kuriam grėsė tragiškas užpustyto Karvaičių kaimo likimas. Jame buvo gimęs Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza....
