Besibaigiant 2023 metams, Klaipėdoje įvyko daug reikšmingų įvykių, bet ir taip pat daug nerimą keliančių ženklų miesto kultūros paveldo srityje. Viena iš jų – pradėtos griauti „Klasco” palapinės, darkiusios istorinio miesto aplinką. Šių laikinųjų statinių atsiradimas buvo siejamas su nešvariais miesto ir uosto susitarimais. Visgi toks ženklas teikia vilties, kad nepelnytai užmiršta istorinė Vitė vėl atgims. Tam būtina skirti dėmesio apleistos teritorijos regeneracijai, kad vėl ji primintų, kad čia buvo istorinė Vitė.
Dabar Vitėje vyksta nemažai pokyčių, kurie kardinaliai pakeis istorinio priemiesčio, tapusiu miesto centru, veidą. Šiuo metu atsiranda nemažai investuotojų, kurie pasiryžę vystyti nekilnojamąjį turtą pamirštoje miesto dalyje. Klaipėdos miesto savivaldybė ruošiasi rengti teritorijų detaliuosius planus. Jais remiantis bus numatomas atitinkamas užstatymas, gatvių struktūrą ir erdvinės struktūros pokyčiai. Specialaus teritorinio planavimo dokumentai numato atitinkamą miesto plėtros ir vystymo perspektyvą, tam tikras taisykles, kuriomis vadovausis privačių investuotojų pasamdytos projektavimo firmos. Todėl Klaipėdos miestiečių draugija netgi kelis kartus kreipėsi į miesto savivaldybę, prašydama atsižvelgti į Vitės senąją urbanistinę struktūrą, istorinį kontekstą. Jeigu Vitėje bus žengiama tolimesne eiga toliau užstatyti menką architektūrinę vertę istorinę aplinką nepaisančiais pastatais, kurie savo masteliu, dydžiu ir medžiagiškumu, neatskleidžia senojo miesto charakterio, tokiu atveju, Vitės istorinė vertė bus sunaikinta negrįžtamai.
Draugijos nariai pastebėjo, kad Vitės istorinis kontekstas ir nekilnojamo kultūros paveldo vertės yra ignoruojamos toliau, nepaisant to, kad yra žengiama link uosto apkrovos ir veiklos sumažinimo iš Vitės. Tai leidžia suprasti, kad pritrūksta sąmoningumo ir atsakomybės bei noro išsaugoti Vitės savitą charakterį ir istorinį kontekstą. Visų pirma, Vitė pasižymėjo unikaliu gatvių tinklu, kuris yra priskiriamas nekilnojamamo kultūros paveldo vertėms. Vitės gyvenvietės struktūra yra labais skirtinga, nes iki XX a. Mažoji Vitė ir Didžioji Vitė nuo pat pradžių formavosi kaip atskiros dalys, tik vėliau susiliejusios į visumą. Mažoji Vitė buvo labai maža: jos centre dvi susikertančios gatvės, primenančios Senamiesčio tradiciją.1 Didžiosios Vitės kvartalai planuose buvo kitokie. Prie marių jie buvo netaisyklingi, o tai kelia prielaidą, kad jie buvo seniausi, ir centrinėje dalyje buvo taisyklingesni, gatvės čia ėjo tiesios, ėjo ta pačia linkme kaip ir kelias iš Krūmamiesčio. Šiauriniai kvartalai, kur XVIII a. kūrėsi virvininkų sodybos, irgi buvo nedideli ir netaisyklingi.2 Svarbiausi Vitės architektūriniai istoriniai akcentai yra Klaipėdos Anglikonų bažnyčia, Navigacijos mokyklos pastatas, Sveikatingumo pastatas, Locmanų namas su Locų bokštu, Švč. Trejybės bažnyčia, Ferdinando mokykla. Taip pat unikalūs istorinio uosto reliktai – Žiemos uostas, neišlikusi Valgumo prieplauka.
Vitėje dominavo dailūs vienaukščiai, retkarčiais dviaukščiai pastatai su šlaitiniais stogais. Dalis jų buvo mūriniai, tačiau modernėjimo epochoje taip pat buvo esama medinių pastatų. Nuo seno Vitėje gyveno ištisos žvejų šeimos, todėl čia susiformavo savita miesto jūrinė kultūra. Čia džiūdavo tinklas, prieplaukose buvo laikomos valtys, vėliau žvejybiniai laivai. Tarpukariu pradėjo kurtis stambi uosto veikla, tačiau kiekvienas čia rado savo vietą. Kiekvienas iš sklypuose esančių pastatų turėjo pocesijų ribas, todėl planuojant naują gatvių struktūrą, privalu atsižvelgti į sklypų ribas, formas ir dydžius. Tai leistų bent jau atkurti gatvių struktūrą. Po II pasaulinio karo Vitė buvo pradedama tendencingai šluoti, o visiškai buvo sunaikinta 1987 – 2007 m., ruošiant galimybę atsirasti nieko bendro su Vitės architektūrine aplinka turintiems svetimkūniams. Greičiau reikėtų sakyti, kad po II pasaulinio karo aplinka nedaug tepakito. Paradoksas, bet Vitės istorinis priemiestis smarkiai transformavosi miesto „moderniaisiais” laikais, kuomet dalis miesto teritorijos tiesiog nematomai perėjo Klaipėdos uostui ir nešvariam verslui. Vitėje buvo įkurtas pirmasis Baltijos jūroje Sveikatingumo namas, kuris pasižymėjo anuometine dar pakankamai modernia išraiškinga architektūra.
Galima pasidžiaugti, kad neabejingiems miestiečiams yra svarbus kultūros paveldas. Vienu metu netgi atgaivinti ir restauruoti du istoriniai pastatai – Gegužės g. 8 Matų ir saikų rūmai ir Uosto g. 22 Sveikatingumo namas, kuriame veikė vaikams sergantiems tuberkulioze sanatorija su gydyklomis. Šie pastatai ilgą laiką buvo apleisti ir nenaudojami. Kilo grėsmė jų išlikimui, todėl buvo labai svarbu imtis kuo greitesnių kultūros paveldo tvarkybos darbų. Dabar šiems pastatams sugrąžinta istorinė vertė ir autentiškas originalus vaizdas. Tvarkybos darbus atliko Pamario restauratorius. Tokie geri ženklai liudija, kad naikinamos Vitės paveldas yra svarbus neabejingiems klaipėdiečiams, o istorijos perdavimas ateities kartoms yra kiekvieno iš mūsų rūpestis. Atsiranda vilčių, kad bus atkuriama Klaipėdos Anglikonų bažnyčia, kurioje galėtų veikti įdomus Vitės priemiesčio istorijos muziejus, pristatantis unikalią miesto istorijos raidą ir tapti dar vienu traukos tašku nepelnytai pamirštoje istorinėje miesto dalyje. Taip pat galėtų būti atkuriamas Locų bokštas, kuris buvo elegantiškas ryškiai spindintis keturkampės formos navigacinis ženklas tapti puikiu apžvalgos tašku, apžiūrint Kuršių Nerijos ir Klaipėdos istorinio miesto panoramą. Klaipėdos miestiečių draugijos narių manymu, istorinės Vitės atgimimui reikia skirti daugiau dėmesio nei buvo skiriama iki šiol.
Naujai restauruotas ir sutvarkytas Sveikatingumo namas, Uosto g. 22
Klaipėdos miestiečių draugijos principinė nuostata yra, kad Vitė turi priklausyti Klaipėdos miestui, tačiau nesudaryti sąlygų jos sunaikinimui, užstatant nebūdingais vietai pastatais, transformuojančiais ir iškreipiančiais kultūros paveldą. Vitė patenką į saugomą Klaipėdos istorinės miesto dalies, vad. Naujamiesčiu zoną (u. k. 22012) Juolab už šios teritorijos saugojimą yra atsakinga Klaipėdos miesto savivaldybė ir Kultūros paveldo departamentas prie Lietuvos Respublikos Kultūros ministerijos. Vienas iš būdų kaip išsaugoti ir atskleisti Vitės istorinį savitumą yra jos vertės suvokimas, tokie principai turi būti atspindėti teritorinio planavimo dokumentuose, išduodamuose specialiuosiuose reikalavimuose naujai statybai, naujai rengiamam Klaipėdos istorinės miesto dalies, vadinamu Naujamiesčiu specialiajam kultūros paveldo tvarkymo planui. Šiuose dokumentuose turi būti atspindėta gatvių tinklo atkūrimo būtinybė ir vertingiausių istorinių objektų atstatymo galimybė. Juolab naujai atsirandanti architektūra privalo paisyti ne naujai atsiradusių svetimkūnių gretimybę, bet į istorinių vertingų pastatų elementus. Šiuo metu vis dar miesto ir uosto „darnos“ tęstinumą atspindi Žiemos uostą atskirianti tvora ir naujalietuvių sodybose klojamas išvogtas sunaikintos Malkų gatvės grindinys. Taip pat intensyvinamos krovos Klaipėdos centre padariniai – triukšmas, dulkės, smarvė, pauosčio gyventojų nepasitenkinimas…3
- Jonas Tatoris, Senoji Klaipėda: Urbanistinė raida ir architektūra iki 1939 metų, Mokslo ir enciklopedijų leidykla, Vilnius, 1994, p. 64. ↩︎
- Ibid. ↩︎
- Dainius Elertas, Žiemos uosto reliktas – „Gaidžio namas”/ Metraštis Po muziejaus burėmis Muziejininkų darbai ir įvykių kronika, Lietuvos jūrų muziejus, Klaipėda, 2018/5, p. 99. ↩︎
Palikite atsiliepimą