Prisiminus Klaipėdos sukilimą

Prisiminus Klaipėdos sukilimą

Klaipėdos kraštas ilgą laiką priklausė Prūsijai. Vokietijai pralaimėjus pirmą pasaulinį karą, 1919 metais sausio pradžioje, prasidėjusiose Paryžiaus taikos konferencijoje, buvo svarstomi svarbūs klausimai. Šios konferencijos metu Rusijos, Vokietijos, Austrijos imperijų užkariautos valstybės kėlė nepriklausomybės klausimą.  1919m. vasario 16 dieną, konferencijoje dalyvavo Lietuvos delegacija, kuriai vadovavo Augustinas Voldemaras, kurie iškėlė Mažosios Lietuvos klausimą, kad Klaipėdos kraštas būtų atskirtas nuo Vokietijos ir būtų prijungtas prie didžiosios Lietuvos. Tačiau Mažosios Lietuvos norėjo ne tik Lietuva. 1919 vasario 28d ir kovo 3 d. Lenkijos delegacija notose reikalavo atkurti senąsias 1973 metų žemes. Lenkija norėjo turėti priėjimą ne tik prie Vyslos bet ir prie Nemuno...

Išvydus kino teatrų istorijos skraistę Mėmelyje

Išvydus kino teatrų istorijos skraistę Mėmelyje

Kino teatras – fantastinė, magiškų įspūdžių kupina vieta, kuri yra bene smagiausia laisvalaikio praleidimo pramoga. Kino teatras pasaulyje atsirado 1894 metais – JAV. Ši pramoga į Lietuvą atkeliavo 1897 metais1 , o pirmoji filmo peržiūra vyko Vilniuje, Bernardinų sode. Klaipėdiškiams teko šiek tiek luktelti, ir jau 1912 metais, miesto gyventojai galėjo mėgautis rodomais filmais, pamiršti kamuojančias problemas ir pasinerti į pirmuosius metus skaičiuojantį virtualų pasaulį. Klaipėdoje veikė vienuolika kino teatrų.  2Pirmasis kino teatras Klaipėdoje atsirado F. O. Geyer dėka, 1910 metais dabartinėje Liepų gatvėje 2, tuo metu jis buvo vadinamas ,,Theatre de Fata Morgana“. Vėliau pakeitė pavadinimą į ,,Apollo“. Tas...

Istorinės aplinkos vertės suvokimo problemos Klaipėdos centre

Istorinės aplinkos vertės suvokimo problemos Klaipėdos centre

Straipsnio pavadinimo formuluotė savaime iškelia problematinį požiūrį į kultūros paveldą Klaipėdoje. Reikia pripažinti, jog Klaipėda išties galėtų pasigirti savo unikaliu turtingu europiniu architektūriniu paveldu, kuris džiugintų į miestą atvykusius svečius tarsi apglėbdamas savo potencialiu vientisumu ir grožiu. Tai vis labiau pastebi piliečiai, kurie vis garsiau to reikalauja iš mieto valdžios. Svarbu suprasti, jog žavesį, kuria ne vien pavieniai statiniai, o jų visuma ir dermė. Dėl akivaizdaus nenoro puoselėti paveldą dažnai kenčia ne tik vertingi savo architektūra pastatai, bet ir žalojama visa istoriškai susiformavusi aplinka. Pagrindinius svertus šiai problemai spręsti savo rankose turi valdžia ir verslas. Tokiu ryškiausiu pavyzdžiu galima pasitelkti...

Paveldo puoselėjimas – miesto ateitis

Paveldo puoselėjimas – miesto ateitis

Klaipėda, kadaise turėjo unikalų baltiškos kilmės pavadinimą Memel, kuris nuo seno buvo klestintis miestas. Šį garsų miestą valdė keturiolika Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės bei Vokietijos imperijos valdovų, o kiekvienas jų skyrė daug dėmesio miesto klestėjimui, tad ne veltui vienas iš Hohencolernų dinastijos karalių Friedrichas Vilhelmas III su žymiąja karaliene Luize Meklenburgiete fon Štrelic rezidavo dar išlikusiuose Klaipėdos magistrato rūmuose, siaučiant Napoleono Bonaparto kariuomenei po Prūsijos žemes. Hohencolernų valdymo laikotarpiu Mėmelis klestėjo, kaip prekybos centras, plėtėsi miesto ribos, daugėjo gyventojų, buvo pastatyta fachverkinio stiliaus gyvenamųjų namų dar iki XV a., žavių bažnyčių, plėtėsi laivyba. Daugelis miesto pastatų buvo mediniai, o žemės...

Kilus karo padėčiai, ar turime kur slėptis?

Kilus karo padėčiai, ar turime kur slėptis?

Matydami dabartinę padėtį Ukrainoje ir reaguodami į iškilusią grėsmę Lietuvai, suintensyvėjo klaipėdiečių domėjimasis, ką reiktų daryti iškilus pavojingiems atvejams, kur reikėtų slėptis? Išgirdus pavojaus signalą, žmonės privalo evakuotis arba bėgti į artimiausią civilinės kolektyvinės apsaugos objektą (mokyklas, darželius ar kitas švietimo įstaigas), bet ar tokie antžeminės infrastruktūros statiniai apsaugotu nuo iškilusios grėsmės? Pagal šiandieninę Ukrainos situaciją galime matyti, kad priešas pažeidžia elementarias karo taisykles: ištisai bombarduojami miestai, tankiai apgyvendintos vietovės, civiliniai namai, tad žmonėms tenka slėptis požeminėse metro stotyse arba rūsiuose. Lygindami ukrainiečių pasirengimą, belieka tik nuogąstauti, kad per pastarąjį trisdešimtmetį klaipėdiečiai nepasirūpino požemine infrastruktūra, kuri bent jau minimaliai galėtų...

Regnum Borussiae

Regnum Borussiae

Regnum Borussiae – Lotyniškai: Prūsijos karalystė. Klaipėda su savitu susiklosčiusiu istoriniu kraštu yra neatsiejama nuo Prūsijos turtingos ir įdomios praeities, kuri gali atskleisti ne tik vertingas žinias apie ją, bet ir iš jos pasisemti praktinės patirties šiandienos pasaulyje. Taip pat klaipėdiečiai gerbdami savo miesto kūrimosi šaknis privalo skirti deramą pagarbą savo globėjai ir visas jėgas skyrusiai Prūsijos karalystei, kuri buvo įkurta 1701 metais sausio 18 d., karūnuojant Prūsijos karaliumi Friedrichą I Karaliaučiaus pilyje. Neįtikėtina, kad šventė truko net tris mėnesius. Niekas nepagalvotų, kad šis istorinis įvykis nulėmė vėliau klestinčios, išties šlovingus laikus patiriančios Prūsijos karalystės ateitį, neatmetant tai, kad ji...

Visuomenės požiūriai ir pastangos kultūros paveldo erdvėje

Visuomenės požiūriai ir pastangos kultūros paveldo erdvėje

Vakarų Europoje galime matyti vis labiau ryškėjančius įdomius socialinius reiškinius, kurio pavyzdžiu būtų Liuksemburge esantis Koericho miesto rotušės atstatymo projekto karštligiškas svarstymas. Valdžios pastato išplėtimo svarstymo eiga akivaizdžiai parodo tai, kad visuomenės balsas miesto savivaldoje yra itin reikšmingas negu priešingai Klaipėdoje, kur viešasis interesas yra slopinamas arba naudojamas politikų tarpusavio aiškinimosi tikslams. Ne mažiau svarbu, kad Koericho rotušė buvo atkurta kaip vientisas istorinis statinys, o ne transformuota brutaliu modernistiniu žvilgsniu kaip buvo numatyta pirminiame Rotušės sutvarkymo projekte. Liuksemburge, išties puikiai išlikusiame Koericho miestelyje buvo norima pastatyti rotušės priestatą, tad 2009 metais Koerich miestelio meras Léonas Eschette norėjo priimti priestato „atstatymo“...

Klaipėdos Karališkieji Teismo rūmai- skaudus nuosprendis ar prikėlimas?

Klaipėdos Karališkieji Teismo rūmai- skaudus nuosprendis ar prikėlimas?

Viduramžiais teismai ir nuosprendžiai vykdavo prie Rotušės labai gerai matomoje vietoje. Praėjus kiek laiko, teismo įstaiga kartu su kalėjimo funkcija persikėlė į pilį, arba dar tiksliau citadelės viename iš pastatų. Kaliniai būdavo kalinami tamsiuose rūsiuose ir bausmę atlikdavo nieko neveikdami, tik vėliau buvo sugalvota, kad kalintys žmonės gali atlikti bausmę ne tik sėdėdami tarp keturių sienų, bet iškraudami produktus iš laivų ar dirbdami kitus priverstinius darbus. Klaipėdos pilies kalėjimas garsėjo visoje Prūsijoje, nes jame buvo kalinami itin pavojingi nusikaltėliai.  Pilyje, pagal išlikusius brėžinius, buvo įrengtas moterų kalėjimas. Klaipėdos pilies kalėjimas veikė iki tol, kol buvo pastatyti nauji ištaigūs neogotikinių architektūros...

Laikrodžių muziejus nesulaukia adekvataus dėmesio

Laikrodžių muziejus nesulaukia adekvataus dėmesio

Klaipėdos laikrodžių muziejus–tai viena iš unikaliausių kultūros įstaigų visoje Lietuvoje, kuriai privalo būti neatidėliotinai skiriamas atitinkamas prioritetas, o dėl tokios priežasties negali būti problemų su finansavimu kapitaliniam pastato remontui, tačiau realybėje susiklosčiusi situacija rodo visai ką kitą–valstybės saugomo istorijos paminklo likimas niekaip neišsprendžiamas dėl atsakomybės stokos ir valstybės institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo. Išskirtinis pastatas turėjo keletą savininkų. XIX a. Johanas Simpsonas pastatė nedidelę užmiesčio vilą. Viloje iki savo mirties gyveno medicinos mokslų daktaras Johanas Augustas Mutrey. Po jo mirties rekonstruota vila įgavo panašią dabartinę išvaizdą ir tarpukariu čia įsikūrė Žemės bankas. Po II-ojo pasaulinio karo, pastate įsikūrė Pionierių namai.  1979 m....