Projekto derėjimas su Klaipėdos senamiesčiu nagrinėjamas Tomo gatvėje planuojamo statybų projekto kontekste. Klaipėdos senamiestyje, Tomo g. 2A, 2B ir 6, planuojamas naujas pastatų kompleksas su viešbučio ir komercinėmis patalpomis. Ši vieta yra valstybės saugomo Klaipėdos senamiesčio dalis, todėl bet kokie nauji architektūriniai sprendiniai turi būti vertinami ne tik formaliai, bet ir pagal jų derėjimą su...
Į šią problemą viešai atkreipė dėmesį Klaipėdos miestiečių draugija, kuri 2026 metų sausį kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Seimo Kultūros komitetą. Kreipimesi buvo pabrėžta, kad muziejaus būklė ir sprendimų stoka yra žinoma jau ne vienerius metus. Laikrodžių muziejus Klaipėdoje: projektai parengti, bet nefinansuojami Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniui – Laikrodžių muziejui Klaipėdoje – buvo parengti...
Jau sovietmečiu atsirado Klaipėdos senamiesčio aplinkkelio koncepcija, pagal kurią turėjo atsirasti Bastionų tiltas. Ši idėja nuolatos kėlė pavojų Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies kultūros paveldo vertybėms – tektų paaukoti dalį unikalių senamiesčio gatvelių ir istorinius pastatus. Dalis senųjų pastatų jau yra nugriauti. Praėjus beveik 40 metų po architekto Vladimiro Zubovo parengtos senamiesčio koncepcijos parengimo šis projektas...
Klaipėdos miesto svarbiausiu architektūriniu akcentu iki pat II pasaulinio karo pabaigos buvo Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmai. Šiuo metu jų vieta yra neužstatyta. Klaipėdos miestiečių draugija jau kreipėsi į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus ir Klaipėdos miesto savivaldybę dėl viešos diskusijos dėl Biržos rūmų atkūrimo proceso inicijavimo. Pasirengimo procesas dėl didžiausio miesto istorijoje objekto atstatymo yra reikalingas diskusijose priėmus galutinius sprendimus.
Klaipėdos krašte galime pamatyti turtingo palikimo, deja, abejotinai saugomo ir vis labiau nykstančio. Savo krašto istoriją gerbiančios bendruomenės stengiasi išsaugoti brangius materialinės praeities reliktus. Vertėtų nepamiršti, kad Klaipėdos kraštas buvo Napoleono karų siaubiamos Prūsijos karalystės kampelis, kuriame pabėgę karaliai rado prieglobstį. Būtent šį faktą vertino senieji krašto gyventojai, tai atsispindėjo to meto atminties kultūroje. Iki...
Prie dar tada neįkurtų vokiečių karių kapinių XIX a. vid. buvo pastatytas paminklinis obeliskas nepelnytai pamirštam Klaipėdos miesto parko įkūrėjui ir Plantacijos inspektoriui Johannui Riechertui. Šio žmogaus dėka pavyko organizuotai sustabdyti smėlynų plėtimąsi į šiaurinę Klaipėdos dalį – besikuriantį Naujamiestį, kuriam grėsė tragiškas užpustyto Karvaičių kaimo likimas. Jame buvo gimęs Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza....
Neabejingi klaipėdiečiai pastebėjo, kad yra griaunami Mažojo Tauralaukio pieninės ir ir kiti vertingi ūkiniai pastatai, kurie buvo saugomi savivaldybės. Klaipėdos miestiečių draugija kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas dėl Mažojo Tauralaukio dvaro elementų naikinimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyrius reaguodamas į kilusį susirūpinimą, buvo nuvykęs atlikti įvykio vietos apžiūrą, kaip saugomos Mažojo Tauralaukio dvaro komplekso fragmentų...
Klaipėda, kadaise turėjo unikalų baltiškos kilmės pavadinimą Memel, kuris nuo seno buvo klestintis miestas. Šį garsų miestą valdė keturiolika Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės bei Vokietijos imperijos valdovų, o kiekvienas jų skyrė daug dėmesio miesto klestėjimui, tad ne veltui vienas iš Hohencolernų dinastijos karalių Friedrichas Vilhelmas III su žymiąja karaliene Luize Meklenburgiete fon Štrelic rezidavo dar...
Viduramžiais teismai ir nuosprendžiai vykdavo prie Rotušės labai gerai matomoje vietoje. Praėjus kiek laiko, teismo įstaiga kartu su kalėjimo funkcija persikėlė į pilį, arba dar tiksliau citadelės viename iš pastatų. Kaliniai būdavo kalinami tamsiuose rūsiuose ir bausmę atlikdavo nieko neveikdami, tik vėliau buvo sugalvota, kad kalintys žmonės gali atlikti bausmę ne tik sėdėdami tarp keturių...
Seimo Kultūros komitete svarstomas klausimas, ar vertingiausių kultūros paveldo objektų teritorijos bus paverstos statybvietėmis, jeigu šis pritars Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos pasiūlymams, gali būti priimtas pražūtingas sprendimas Seime kultūros paveldo apsaugai.
