Projekto derėjimas su Klaipėdos senamiesčiu nagrinėjamas Tomo gatvėje planuojamo statybų projekto kontekste. Klaipėdos senamiestyje, Tomo g. 2A, 2B ir 6, planuojamas naujas pastatų kompleksas su viešbučio ir komercinėmis patalpomis. Ši vieta yra valstybės saugomo Klaipėdos senamiesčio dalis, todėl bet kokie nauji architektūriniai sprendiniai turi būti vertinami ne tik formaliai, bet ir pagal jų derėjimą su...
Į šią problemą viešai atkreipė dėmesį Klaipėdos miestiečių draugija, kuri 2026 metų sausį kreipėsi į Kultūros ministeriją ir Seimo Kultūros komitetą. Kreipimesi buvo pabrėžta, kad muziejaus būklė ir sprendimų stoka yra žinoma jau ne vienerius metus. Laikrodžių muziejus Klaipėdoje: projektai parengti, bet nefinansuojami Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padaliniui – Laikrodžių muziejui Klaipėdoje – buvo parengti...
Tarptautinė paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos diena Šiandien prieš 43 metus, 1982 m. balandžio 18 d., ICOMOS (Tarptautinė paminklų ir paveldo vietovių taryba) pasiūlė kasmet visame pasaulyje minėti Tarptautinę paminklų ir paminklinių vietovių apsaugos dieną. Šią iniciatyvą patvirtino 22-oji UNESCO Generalinė asamblėja. Šios dienos tikslas – skatinti visuomenės sąmoningumą apie kultūros paveldo įvairovę, jo pažeidžiamumą...
Jau sovietmečiu atsirado Klaipėdos senamiesčio aplinkkelio koncepcija, pagal kurią turėjo atsirasti Bastionų tiltas. Ši idėja nuolatos kėlė pavojų Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies kultūros paveldo vertybėms – tektų paaukoti dalį unikalių senamiesčio gatvelių ir istorinius pastatus. Dalis senųjų pastatų jau yra nugriauti. Praėjus beveik 40 metų po architekto Vladimiro Zubovo parengtos senamiesčio koncepcijos parengimo šis projektas...
Klaipėdos miesto svarbiausiu architektūriniu akcentu iki pat II pasaulinio karo pabaigos buvo Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmai. Šiuo metu jų vieta yra neužstatyta. Klaipėdos miestiečių draugija jau kreipėsi į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus ir Klaipėdos miesto savivaldybę dėl viešos diskusijos dėl Biržos rūmų atkūrimo proceso inicijavimo. Pasirengimo procesas dėl didžiausio miesto istorijoje objekto atstatymo yra reikalingas diskusijose priėmus galutinius sprendimus.
Neabejingi klaipėdiečiai pastebėjo, kad yra griaunami Mažojo Tauralaukio pieninės ir ir kiti vertingi ūkiniai pastatai, kurie buvo saugomi savivaldybės. Klaipėdos miestiečių draugija kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas dėl Mažojo Tauralaukio dvaro elementų naikinimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyrius reaguodamas į kilusį susirūpinimą, buvo nuvykęs atlikti įvykio vietos apžiūrą, kaip saugomos Mažojo Tauralaukio dvaro komplekso fragmentų...
Interviu ciklas įgyvendinamas su 7 kandidatais į Klaipėdos miesto mero postą šešiais standartiniais klausimais apie kultūros paveldo apsaugą ir pilietiškumo skatinimą. Šie klausimai buvo suformuoti pagal Klaipėdos miestiečių draugijos veiklos sritis ir kartu bendradarbiaujant su atsigaunančia Lietuvos Piliečių Sąjunga , kurioje dauguma narių yra jauni pilietiški klaipėdiečiai, atsižvelgiant į jų norą paklausti apie pilietiškumo skatinimą...
Klaipėdos kraštas ilgą laiką priklausė Prūsijai. Vokietijai pralaimėjus pirmą pasaulinį karą, 1919 metais sausio pradžioje, prasidėjusiose Paryžiaus taikos konferencijoje, buvo svarstomi svarbūs klausimai. Šios konferencijos metu Rusijos, Vokietijos, Austrijos imperijų užkariautos valstybės kėlė nepriklausomybės klausimą. 1919m. vasario 16 dieną, konferencijoje dalyvavo Lietuvos delegacija, kuriai vadovavo Augustinas Voldemaras, kurie iškėlė Mažosios Lietuvos klausimą, kad Klaipėdos kraštas...
Kino teatras – fantastinė, magiškų įspūdžių kupina vieta, kuri yra bene smagiausia laisvalaikio praleidimo pramoga. Kino teatras pasaulyje atsirado 1894 metais – JAV. Ši pramoga į Lietuvą atkeliavo 1897 metais1 , o pirmoji filmo peržiūra vyko Vilniuje, Bernardinų sode. Klaipėdiškiams teko šiek tiek luktelti, ir jau 1912 metais, miesto gyventojai galėjo mėgautis rodomais filmais, pamiršti...
Klaipėda, kadaise turėjo unikalų baltiškos kilmės pavadinimą Memel, kuris nuo seno buvo klestintis miestas. Šį garsų miestą valdė keturiolika Prūsijos kunigaikštystės ir karalystės bei Vokietijos imperijos valdovų, o kiekvienas jų skyrė daug dėmesio miesto klestėjimui, tad ne veltui vienas iš Hohencolernų dinastijos karalių Friedrichas Vilhelmas III su žymiąja karaliene Luize Meklenburgiete fon Štrelic rezidavo dar...
