2020 metų pabaigoje buvo baigti Turgaus a. 9, 11, 13 pastatų fasadų rekonstrukcijos darbai, kuriuos dalinai finansavo Klaipėdos miesto savivaldybė pagal 2017 m. miesto tarybos 2017 m. spalio 19 d. sprendimą Nr. T2-255 (https://www.klaipeda.lt/lt/administracija/kulturos-paveldas/tvarkybos-darbu-dalinis-finansavimas/3812). Pastebėta, kad lyginant su prieškarinėmis ikonografijomis sutvarkyti pastatų fasadai nėra iš tikro rekonstrukcija. Todėl Klaipėdos miestiečių draugija kreipėsi į paveldosaugos institucijas, prašydama pateikti daugiau informacijos dėl atliktų paveldo tvarkybos darbų ir galimai padarytų klaidų projektinėje dalyje. Pabrėžtina, kad skiriamas savivaldybės finansavimas paveldo tvarkybos darbams turi būti griežtai vertinamas su projekte pateiktais sprendiniais, o ne abejotinai, kaip iliustruoja šis pateikiamas pavyzdys.

Pabrėžiama, jog šie pastatai yra prie istoriškai svarbios Turgaus aikštės, kuri bus rekonstruojama greičiausiai po dviejų metų (https://www.atviraklaipeda.lt/2021/01/06/turgaus-aikste-baigiamas-projektavimas-bet-pinigu-rekonstrukcijai-nera/). Todėl labai svarbu, kad miesto reprezentacinės erdvės aplinkoje išlikę pastatai atgautų autentišką prieškarinį vaizdą, o ne atvirkščiai būtų atliekamas primityvus kapitalinis remontas su „kičo” elementais.

Taip pat kyla didelių abejonių, kaip Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinio padalinio specialistai galėjo „derinti” tokius projekte numatytus sprendinius, kurie matomi dabar plika akimi. Svarbu tai, kad šie pastatai buvo valstybės saugomame Klaipėdos senamiestyje (kodas 16075) ir jame esančiame Klaipėdos senojo turgaus pastatų komplekse (kodas 1191). Ne visi istoriškai vertingi pastatai turi tokį griežtą paminklosauginį režimą, bet vis tiek paveldo tvarkybos darbai atlikti su didelėmis abejonėmis.

Turgaus a. 9 pastato istorija išsamiai aprašoma, remiantis KVR KPD pateiktoje svetainėje (www.kvr.kpd.lt) : ” Sklypas buvo suplanuotas XVIII amžiuje. XIX a. viduryje pasikeitė sklypo konfigūracija, ilgis. Sklypo gale atsirado kubiliaus sandėlis, iš aikštės – pravažiavimas į kiemą. 1929 metų adresų knygoje nurodomas Leiba Guldenas. 1936 metų adresų knygoje ir vėlesniuose informaciniuose leidiniuose valdos savininku nurodomas pirklys Paulius Mordasas. Namas buvo išnuomojamas. Po 1939 metų aneksijos sklypo savininkas Paulius Mordasas persikėlė gyventi į savo namą. Po antrojo pasaulinio karo namas liko be šeimininko, buvo nacionalizuotas. Namas ne kartą buvo rekonstruotas. Iš pradžių tarp jo ir kaimyninio namo (Nr. 7) buvo pravažiavimas, kurį vėliau panaikino. Jo vietoje atsirado pagrindinis įėjimas, laiptinė. Sovietmečiu pakito ir namo išvaizda.” Rašoma, kad kapitalinės sienos – autentiškos išorinės ir vidinės pastato kapitalinės sienos (-; tikėtina, kad išlikę XIX a. statyto namo pirmo aukšto sienų fragmentai, būtini architektūriniai tyrimai; TRP, P-1, P-4; 2018 m.) Tuo tarpu tyrimais nebuvo vadovautasi, nes nebuvo atlikta architektūrinių tyrimų.

Panaši situacija yra ir su kitais šalimais esančiais rekonstruotais pastatais, kuriems buvo būtini architektūriniai tyrimai, jais vadovaujantis kultūros paveldo tvarkybos darbų projekte. Labai svarbu, kad savivaldybei remiant tokius projektus turi būti gerai apsvarstytas poveikis pastato autentikai ir maksimaliam prieškarinio fasado atkūrimui. Deja, šiame paveldo tvarkybos darbų projekte nebuvo siekiama autentiškai atkurti pastatų architektūrines detales.