Klaipėdos miestas patyrė itin griežtus komunistinės santvarkos gniaužtus nuo 1945 m., o neretai sausio 28-oji, anot okupacinės priespaudos, yra pasitelkiama kaip Klaipėdos „išvadavimo” diena, kuri iš tikro reiškia totalinį senojo miesto sunaikinimą. Taip pat per penkiasdešimt okupacinių metų okupacinėje Lietuvoje buvo statomi atminimo ženklai pagerbiant sovietinį heroizmą prieš fašizmą, taip norėdami pašlovinti tarybinės santvarkos stiprybę. Komunistinė santvarka, kuri neturėjo nieko bendro su Europos civilizacijos išsaugojimu, stengėsi darkyti istorinius miestus ir sunaikinti turtingą materialinę praeitį.

Praėjus trisdešimt vieneriems metams nuo išsivadavimo iš sovietinės sistemos vis dar įprasta pamatyti sovietinės represijos įtaką monumentalioje architektūroje ar memorialinėse atminties vietose.  Keletas pastatų, bjaurojančių miesto kraštovaizdį ir istorinio miesto aplinką, kurie yra atsiradę sovietiniu laikotarpiu ir dėl mums nesuprantamų priežasčių neva vis dar yra saugomi paveldosaugos sistemos. Pasivaikščiojus po miesto atokesnes vietas, galima pastebėti memorialines lentas ant namo sienų, kurių turinys susijęs su sovietine santvarka. Norėdami išgyvendinti sovietinę simboliką, kuri ne tik šlovina tarybinę valdžią, bet ir skelbia neteisingą miesto istoriją, aktyvūs klaipėdiečiai nuolatos kreipdavosi į Klaipėdos savivaldybę dėl sovietinio palikimo dekomunizavimo, tačiau į šiuos kreipimusis paprastai ignoruodavo. Tad buvo kreiptasi į Kultūros ministeriją ir Seimo Kultūros komitetą iš esmės spręsti šį sudėtingą klausimą.

Kultūros viceministro Rimanto Mikaičio atsakyme yra teigiama, kad tarptautiniu mastu ne viename Europos Parlamento, Europos Komisijos, ES valstybių narių vadovų ar Europos Tarybos priimtų dokumentų yra smerkiami totalitariniai režimai ir jų nusikaltimai. Taip pat Europos Parlamentas „kuo griežčiausiai smerkia agresijos aktus, nusikaltimus žmonijai ir masinius žmogaus teisių pažeidimus, įvykdytus nacistinio, komunistinių ir kitų totalitarinių režimų“. Toliau taip pat teigiama, kad Lietuvos Respublikos Seime yra užregistruotas Lietuvos Respublikos draudimo propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose įstatymo projektas, kuriuo bus teisiškai pagrįsta iš naujo įvertinti sovietmečio palikimą, kuris vis dar kelia aštrių kontraversijų klaipėdiečių tarpe, ir galiausiai išgyvendinti okupacinės priespaudos simboliką iš viešosios erdvės.

Lietuvos Respublikos Seimui priėmus draudžiantį, propaguoti komunizmą arba kitą totalitarinę santvarką viešuosiuose objektuose, įstatymo projektą, KMD atstovai kreipsis pakartotinai dėl sovietinės valdžios palikimo dekomunizacijos. Todėl Klaipėdos miestiečių draugija nuoširdžiai tikisi, kad priėmus teisės aktą, Kultūros ministerija šiuo itin opiu klausimu kreipsis į Klaipėdos savivaldybę, prašydama pradėti tokias desovietizacijos procedūras.

Straipsnio autorius: Domantas Kinčius