Viduramžiais teismai ir nuosprendžiai vykdavo prie Rotušės labai gerai matomoje vietoje. Praėjus kiek laiko, teismo įstaiga kartu su kalėjimo funkcija persikėlė į pilį, arba dar tiksliau citadelės viename iš pastatų. Kaliniai būdavo kalinami tamsiuose rūsiuose ir bausmę atlikdavo nieko neveikdami, tik vėliau buvo sugalvota, kad kalintys žmonės gali atlikti bausmę ne tik sėdėdami tarp keturių sienų, bet iškraudami produktus iš laivų ar dirbdami kitus priverstinius darbus. Klaipėdos pilies kalėjimas garsėjo visoje Prūsijoje, nes jame buvo kalinami itin pavojingi nusikaltėliai. Pilyje, pagal išlikusius brėžinius, buvo įrengtas moterų kalėjimas. Klaipėdos pilies kalėjimas veikė iki tol, kol buvo pastatyti nauji ištaigūs neogotikinių architektūros stiliaus bruožų turintys Karališkieji Klaipėdos apskrities Teismo rūmai su kalėjimu.
Daugelis klaipėdiečių žino Jūros g. 1 stovintį apleistą kaip buvusį Klaipėdos apskrities policijos komisariatą. Tai vienas iš apleistų pastatų Klaipėdoje, kuris stovi miesto centre, menantis gana turtingą istoriją dar iki II-ojo pasaulinio karo. Raudonų plytų pastatas išsiskiria tuo, kad languose nėra daug šviesos, matosi grotuoti langai, objektas aptvertas mūrine tvora, o ant viršaus uždėta spygliuotos vielos „kepurė“. Vakarais pastatas atrodo baugiai dėl jau nebeveikiančio kalėjimo atmosferos. O būtent juk jau čia prieš daugiau kaip pusšimtį metų šiame pastate veikė kalėjimas ir vykdavo teismo posėdžiai. Policijos komisariatas gyvavo iki 2015 metų, kai viešojo saugumo ir vidaus reikalų struktūrų pareigūnai persikėlė į dar dažais kvepiančias patalpas, Teismo rūmai jau skaičiavo 158 gyvavimo metus.
Pastato gimimas prasidėjo, po 1854 metais Klaipėdoje praūžusio, viską pakeliui naikinančio Didžiojo gaisro. Po šio gaisro, gana gerai žinomo miesto istorijoje, gyvenamosios vietos neteko 2784 žmonės. Praėjus keleriems metams, tuometinėje Malkų gatvėje 1857 metais buvo pradėti statyti Karališkieji Teismo rūmai. O 1862 metais išdygo didžiulis raudonų plytų ‚‚U‘‘ formos pastatas. Pastato centrinėje dalyje buvo prisiekusiųjų teismas, dešinėje – teismo įstaigos, kairiajame sparne buvo įrengtos kalėjimo kameros. Karališkasis Teismas pradėjo veikti nuo 1885 metų. Praėjus maždaug ketveriems metams teismo ir kalėjimo rūmų kompleksas prasiplėtė, atsirado atskiras sektorius moterims analogiškai kaip buvo Klaipėdos pilies kalėjime, šalia Dangės atsirado dirbtuvės, šalia komplekso atsirado priestatas tarnaujantiems pareigūnams. Kurį laiką čia veikė po karo studentų bendrabutis, o jau vėliau sovietiniais laikais, pastato komplekse veikė Vidaus reikalų valdyba. Lietuvai atgavus nepriklausomybę, įsikūrė pareigūnai ir iki 2015 metų veikė policijos komisariatas. Deja, dėl neūkiško ir trumparegiško valstybės požiūrio 2015 metais pastatas nebeprižiūrimas. Praėjus šešeriems metams, irstančio unikalaus architektūros paminklo ir išskirtinio istorinio palikimo padėtis vis dar išlieka avarinė, bet belieka tikėtis, kad greitu metu, buvę Klaipėdos Karališkieji Teismo rūmai vėl atgis savo aristokratiška dvasia ir atmins čia buvusios galingos Prūsijos karalystės architektūrinį palikimą!
Dabar patekimas į ištaigų ir didžiulį pastatą yra sudėtingas dėl avarinės būklės, bet po ilgo laukimo, pasitaikius progai, gavau netikėtą kvietimą iš garbingo klaipėdiečio, meninių vertybių restauratoriaus Dionyzo Varkalio aplankyti šiuos kadaise savo šlovingus laikus menusius rūmus su savo salėmis, raudonų plytų kuriama ypatinga autentikos aura. Tai buvo nepaprasta sėkmės istorija ir didžiulė patirtis, kuri pažadino jausmus istorijos puoselėjimui. Deja, belieka apgailestauti, jog šis pastatas kaip minėta vis dar stovi šešerius metus ir jis stovi be priežiūros ir savininko atsakomybės, bet vidus pribloškė savo vaizdais, palyginti iš kitų aplankytų apleistų, visiškai sugriuvusių dvarų: todėl pastato konstrukcinis stovis nėra visiškai griūvantis kaip yra viešai teigiama, bet vidaus netvarka kartais kelia šiurpą žiūrovo akims. Beje matyti, kad kai kurie vandalai, save vadinantys ,,nieko blogo nedarantys entuziastai“ pasidarbavo iš peties, išmėtydami visus užsilikusius dokumentus, sulaužydami inventorių, išvogdami itin vertingus pastato elementus. Patalpų lubos yra išpuoštos minimalistiškai, bet įdomu tai, kad originalios lubos yra paslėptos po paskutinių atliktų rekonstrukcijų pokario metu, visgi lubų danga ilgą laiką netvarkoma pradeda luptis ir skilinėti, taip atidengdama paslėptą grožį. Po trumpo apsilankymo buvusiame policijos komisariate galima daryti išvadą, kad pastatas yra vis dar ganėtinai gerai išsilaikęs, nors turėjęs nė vieną savininką. Viliuosi, jog šie rūmai greitai atgims vėl iš naujo, kol bus priimtas ryžtingas sprendimas.
Teksto autorius: Domantas Kinčius
Leave a Reply