Klaipėdos apskrities landrato Heinricho Cranzo atminimui

Klaipėdos apskrities landrato Heinricho Cranzo atminimui

Straipsnyje aptariamas Klaipėdos apskrities viršininko gyvenimo laikotarpis ir atminimas. Išskiriami jo darbo nuopelnai Klaipėdos kraštui. Heinrichas Cranzas dirbo Klaipėdos apskrities viršininku 1884-1914 m. Vadovavimo laikotarpiu Klaipėda tapo svarbiu regiono centru. Klaipėdos miestiečių draugija siekia įamžinti apskrities viršininką, slaptąjį tarėją Klaipėdoje prie buvusios apskrities valdybos pastato vietos. Todėl artimiausiu metu draugija kreipsis į Klaipėdos miesto savivaldybę dėl jo atminimo įamžinimo.

SUTRAMDYKIME SENAMIESČIO ŽALOTOJUS!

SUTRAMDYKIME SENAMIESČIO ŽALOTOJUS!

Praėjusią savaitę ketvirtadienio ryte, balandžio 25 d. įvyko pilietinė akcija „Sutramdykime senamiesčio žalotojus!“ prie Klaipėdos miesto savivaldybės prieš dar įvykstant miesto Savivaldybės tarybos posėdžiui. Joje netrūko ne tik vėliavų, bet ir vilties, kad naujoji miesto vadovybė atsižvelgs į pikete išsakytus nuogąstavimus. Klaipėdiečiai atkreipė dėmesį į keletą sudėtingų kompleksinių Klaipėdos senamiesčio problemų, kurias nesėkmingai išsprendžiant, gali itin sužaloti senamiestyje esantį kultūros paveldą ir architektūrinį miesto veidą. Pilietinėje akcijoje dalyvavo neabejingi klaipėdiečiai, kurių nuomone, svarbu išsaugoti Bangų g. 11 istorinį gyvenamąjį pastatą, sustabdyti Bastionų tilto projekto įgyvendinimą ir siekti keisti UAB „Eriado“ plėtojamo nekilnojamojo turto projekto „Bastionų namai“ architektūrinius ir urbanistinius sprendimus....

Grėsmė dar vienai istorinei vertybei

Grėsmė dar vienai istorinei vertybei

Jau sovietmečiu atsirado Klaipėdos senamiesčio aplinkkelio koncepcija, pagal kurią turėjo atsirasti Bastionų tiltas. Ši idėja nuolatos kėlė pavojų Klaipėdos senamiesčio rytinės dalies kultūros paveldo vertybėms – tektų paaukoti dalį unikalių senamiesčio gatvelių ir istorinius pastatus. Dalis senųjų pastatų jau yra nugriauti. Praėjus beveik 40 metų po architekto Vladimiro Zubovo parengtos senamiesčio koncepcijos parengimo šis projektas buvo atnaujintas. Pagal projektinius pasiūlymus Klaipėdos miesto širdyje buvo numatytas tiltas su keturių juostų magistrale. Kilus vietos bendruomenės ir paveldo protestams šio projekto įgyvendinimas buvo sustabdytas. Praėjusiais metais rinkimus laimėjus naujai valdančiajai koalicinei jėga vėl ištraukė iš stalčiaus seniai pamirštą grandiozinį projektą. Savivaldybė jau paskelbė...

Prisiminus istorinės Vitės reikšmę

Prisiminus istorinės Vitės reikšmę

Klaipėdos miestiečių draugijos principinė nuostata, kad naujai užstatant Vitę, būtų atsižvelgiama į istorinio unikalaus priemiesčio būdingą savitą charakterį - gatvių tinklą, erdvinę struktūrą, pastatų proporcijas ir formas, medžiagiškumą. Todėl labai svarbu išlaikyti ir atkurti Vitės sunaikinto paveldo vertę, kuri prisidės prie miesto atgimimo.

Pasirengimas Biržos rūmų atstatymui

Pasirengimas Biržos rūmų atstatymui

Klaipėdos miesto svarbiausiu architektūriniu akcentu iki pat II pasaulinio karo pabaigos buvo Klaipėdos krašto pramonės ir prekybos rūmai. Šiuo metu jų vieta yra neužstatyta. Klaipėdos miestiečių draugija jau kreipėsi į Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmus ir Klaipėdos miesto savivaldybę dėl viešos diskusijos dėl Biržos rūmų atkūrimo proceso inicijavimo. Pasirengimo procesas dėl didžiausio miesto istorijoje objekto atstatymo yra reikalingas diskusijose priėmus galutinius sprendimus.

Miesto ateitis – ta pati tarybinė Klaipėda?

Miesto ateitis – ta pati tarybinė Klaipėda?

Visuose senuosiuose atvirukuose ir prieškario nuotraukose, kuriuose vaizduojama Klaipėda, niekaip neapsieinama be senųjų miesto šventovių, kurios ne tik puošė miestovaizdį, kartais pabostančiame monotoniškame pajūrio krašte, bet ir atspindėjo turtingą konfesinį gyvenimą. Taip pat esama gausios fotografijos, kurios išties liudija turtingą sakralinį palikimą, sunaikintą 1945 m. atėjusios Raudonosios armijos, o vėliau totalitariniu būdu įsitvirtinusio svetimo okupacinio režimo. Vis dar nesuvokiantiems karo griaunamosios jėgos akivaizdžiai galime pamatyti mažai tepasikeitusį didžiojo Rytų kaimyno elgesį Ukraino ir Rusijos kare. Panašiai II pasauliniame kare Rytų Prūsijoje buvo negailestingai šluojami turtingi miestai tarsi muziejai po atviru dangumi ir barbariškai deportuojami vietiniai gyventojai iš gimto krašto. Mažai...

Prikelkime pamirštą atmintį

Prikelkime pamirštą atmintį

Klaipėdos krašte galime pamatyti turtingo palikimo, deja, abejotinai saugomo ir vis labiau nykstančio. Savo krašto istoriją gerbiančios bendruomenės stengiasi išsaugoti brangius materialinės praeities reliktus. Vertėtų nepamiršti, kad Klaipėdos kraštas buvo Napoleono karų siaubiamos Prūsijos karalystės kampelis, kuriame pabėgę karaliai rado prieglobstį. Būtent šį faktą vertino senieji krašto gyventojai, tai atsispindėjo to meto atminties kultūroje. Iki šiol neadekvačiai suprasta Luizės paveldo reikšmė Klaipėdos miesto tapatybei. Kaip tik paradoksaliai prieš keletą metų, nepaisant aktyvių žmonių protesto, buvo nukirsti brandūs ąžuolai, menantys Luizės buvimo laikus Tauralaukyje. Ne kartą keltas klausimas apie jos įamžinimą Klaipėdos miesto savivaldybės administracijoje. Suinteresuota visuomenė su žymių klaipėdiečių parašais...

Įamžinus Klaipėdos miesto parko įkūrėją

Įamžinus Klaipėdos miesto parko įkūrėją

Prie dar tada neįkurtų vokiečių karių kapinių XIX a. vid. buvo pastatytas paminklinis obeliskas nepelnytai pamirštam Klaipėdos miesto parko įkūrėjui ir Plantacijos inspektoriui Johannui Riechertui. Šio žmogaus dėka pavyko organizuotai sustabdyti smėlynų plėtimąsi į šiaurinę Klaipėdos dalį – besikuriantį Naujamiestį, kuriam grėsė tragiškas užpustyto Karvaičių kaimo likimas. Jame buvo gimęs Karaliaučiaus universiteto profesorius Liudvikas Rėza. Smėlynai buvo tapę didžiulė problema ne tik Kuršių Nerijos kaimams, bet ir besiplečiančiam Klaipėdos miestui, čia jau buvo kalbėta apie jų grėsmę net nuo XVI a. Deja, po II pasaulinio karo šio svarbaus paminklinio įamžinimo Johannui Riechertui nebelikę. Farmacininkas, istorikas Johanas Zembrickis pamini, kad „Friedricho...

Tauralaukio dvaro žalojimo dilema

Tauralaukio dvaro žalojimo dilema

Neabejingi klaipėdiečiai pastebėjo, kad yra griaunami Mažojo Tauralaukio pieninės ir ir kiti vertingi ūkiniai pastatai, kurie buvo saugomi savivaldybės. Klaipėdos miestiečių draugija kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas dėl Mažojo Tauralaukio dvaro elementų naikinimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyrius reaguodamas į kilusį susirūpinimą, buvo nuvykęs atlikti įvykio vietos apžiūrą, kaip saugomos Mažojo Tauralaukio dvaro komplekso fragmentų vertingosios savybės. Šių metų vasario 26 d. buvo gautas atsakymas iš paveldosaugininkų, kad yra fiksuoti pažeidimai vietoje. Taip pat patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad auteniški pastatų mūrai yra išardyti, o plytos valomos ir saugomos.Viešai buvo informuota, kad dviejų sveikų pastatų rekonstrukcijai buvo parengtas techninis projektas...

Klaipėdos miesto mero rinkimai 2023 m.

Klaipėdos miesto mero rinkimai 2023 m.

Interviu ciklas įgyvendinamas su 7 kandidatais į Klaipėdos miesto mero postą šešiais standartiniais klausimais apie kultūros paveldo apsaugą ir pilietiškumo skatinimą. Šie klausimai buvo suformuoti pagal Klaipėdos miestiečių draugijos veiklos sritis ir kartu bendradarbiaujant su atsigaunančia Lietuvos Piliečių Sąjunga , kurioje dauguma narių yra jauni pilietiški klaipėdiečiai, atsižvelgiant į jų norą paklausti apie pilietiškumo skatinimą mieste.