Vakarų Europoje galime matyti vis labiau ryškėjančius įdomius socialinius reiškinius, kurio pavyzdžiu būtų Liuksemburge esantis Koericho miesto rotušės atstatymo projekto karštligiškas svarstymas. Valdžios pastato išplėtimo svarstymo eiga akivaizdžiai parodo tai, kad visuomenės balsas miesto savivaldoje yra itin reikšmingas negu priešingai Klaipėdoje, kur viešasis interesas yra slopinamas arba naudojamas politikų tarpusavio aiškinimosi tikslams. Ne mažiau svarbu, kad Koericho rotušė buvo atkurta kaip vientisas istorinis statinys, o ne transformuota brutaliu modernistiniu žvilgsniu kaip buvo numatyta pirminiame Rotušės sutvarkymo projekte.
Liuksemburge, išties puikiai išlikusiame Koericho miestelyje buvo norima pastatyti rotušės priestatą, tad 2009 metais Koerich miestelio meras Léonas Eschette norėjo priimti priestato „atstatymo“ projektą su siekiu praplėsti pastato naudingą plotą, tačiau tokio pastato stilistinė raiška visiškai nederėjo prie istorinio pastato. Galiausiai modernistinio įsitikinimo siekius atliepiantį projektą parengė Tatiany Fabeck (vėliau už šį projektą gavusi ES „Mies van der Rohe“ premiją), kurios projektą miestiečiai paprasčiausiai nušvilpė ir tiesiog išvadino „dėže“, kuri anot pasipiktinusių miestiečių „sugadins viso miestelio įvaizdį“. Plačiau su Tatiany Fabeck projektavimo firmos parengtais architektūriniais sprendimais galima susipažinti įvedus adresą interneto paieškos sistemoje: www.fabeckarchitectes.lu , o įsigilinus į internetinės svetainės turinį galime pamatyti kaip ši projektavimo firma brutaliai intervenciniu būdu kišasi į ilgainiui susiformavusią istorinę aplinką. Nepatenkinti pateiktu Rotušės sutvarkymo projektu miestelio gyventojai subūrė pilietinę grupę „Quo vadis Käerch“ ( liet. Kas atsitiko Koerichai), kuri ne tik privertė merą nusišalinti nuo sprendimo, bet ir laimėjo 2012 metų savivaldybės tarybos rinkimus. Rotušės išplėtimo klausimas vis vilkosi, kol galiausiai 2016 metais miesto taryba priėmė galutinį sprendimą ir atrinko naują projektą, kuris atitiko derme tiek prie Rotušės pagrindinio pastato, tiek prie visos išlikusios miesto vertingos išklotinės.
Savivaldybei po ilgų diskusijų su architektais, urbanistais, istorikais ir visuomene pavyko priimti galutinį politinį sprendimą imtis visos rotušės atstatymo. Todėl 2016 m. miesto taryba nusprendė, kad būtų surengiamas naujas konkursas ir atrenkami jame geriausi projektiniai pasiūlymai. Šį konkursą laimėjo airių architektas Columas Mulhernas, kurio parengtas projektas atspindėjo tradicionalistinės architektūros siekius, o jis pasiūlė, kad būtų išlaikoma dermė su istorine aplinka ir išlaikyti senosios architektūros dominavimą, o ne atvirkščiai kaip tai pasiūlė Tatiany Fabeck, kurios įsitikinimu moderni architektūra dominuotų saugomos vertingos istorinės aplinkos atžvilgiu. Jo projektavimo firmos interneto tinklalapyje (www.colummulhern.lu) galime pamatyti tradicinės architektūros sprendimus, kurie yra realizuojami visuose Europos miestuose ir Liuksemburge. Vykstant diskusijai dėl Rotušės išplėtimo projekto, kaip galime suprasti, jog opozicijos narys nesitaikstantis su antimodernistiniu požiūriu teigė, kad tokiu miesto valdžios sprendimu buvo „prarasta galimybė atsirasti moderniai gerai architektūrai“, tačiau Columas Mulhernas jam atšovė, kad „šiuolaikiniai modernūs (aut. pastaba- postmodernistiniai) pastatai labai greitai nustoja būti modernūs ir po keliolikos metų jau galvojame kaip jais kuo greičiau atsikratyti“ ir jo laimėjusį projektą motyvavo tuo, kad „klasikiniai pastatai statomi, kad atlieptų ne trumpalaikes madas, bet išliktų kaip universalūs statiniai.“ Miesto tarybos narys taip pat paantrino, kad „pastaruoju metu modernizmas savo veikėjų yra pristatomas kaip avangardinis ir revoliucinis, nors jis jau šimtmetį praktiškai nebesivysto, nuolat kopijuoja kitus panašius sprendimus“. Vertėtų nepamiršti, kad toks miesto savivaldybės sprendimas buvo priimtas išrinkti Columo Mulherno projektą iš dalies dėl ambicijų siekti turizmo atsigavimo ir plėtros regione. Todėl po ilgų ginčų buvo priimtas toks rotušės priestato projektas, kuris išlaikytų dermę ir stilistinę darną su esamu istoriniu pastatu ir neiškraipytų miestelio istoriškai susiklosčiusio architektūrinio vaizdo.
Įdomiausia, kad visuomenės palaikymo sulaukęs projektas dar iki šiol vertinamas Liuksemburge šalies architektų skeptiškai ir kritiškai, o kaip tik Columas Mulhernas yra įsitikinęs, kad būtina nepamiršti senosios architektūros istorijos ir tradicijų, o šiuolaikinėje architektūroje yra būtinas tęstinumas, bet tai nereiškia visiško šiuolaikinės architektūros nuneigimo. Jis pats asmeniškai pripažįsta, kad jo darbais seka vis daugiau architektų, atsisakant šiuolaikinės architektūros betikslio pamėgdžiojimo, bet ir atsisako smerkti kaip jo kolegos Liuksemburge susiklosčiusią šimtametę architektūrą, o juk ne mažiau svarbu, kad išlikusiose istorinėse dalyse reikalingas jautrus architekto požiūris, o dažnai iki šiol taikoma pasaulyje praktika statyti šiuolaikinius modernius pastatus ne tik sukelia disonavimą su istorine aplinką, bet ir sukelia visuomenės nepasitenkinimą ir sukelia tarpusavio susipriešinimą bei prisideda prie visuomenės kultūrinio požiūrio traumavimo. C. Mulhernas nemano, kad „modernioji architektūra gali būti tik ta, kuri yra kilusi iš tarpukariu kilusio tarptautinio stiliaus. Jei modernizmas buvo reakcija į XIX ir XX a. sandūros architektūroje kilusių stilistikų perteklių, tai naujoji tradicinė architektūra yra atsakas į XX a. II pusės vadinamosios moderniosios architektūros „banalumą“, kuris sukėlė visų Europos miestų architektūros tendencingą žalojimą“. Jo manymu klasikinės ir tradicinės architektūros panaudojimas šiuolaikinėje miestų statybos ir plėtros praktikoje nėra joks žingsnis atgal, nes tokia priemonė būtent padeda išsaugoti per ilgainiui išlikusį kultūros paveldą, kai priešingai dabartinė šiuolaikinė dominuojanti architektūra istorinius miestus toliau tiesiog darko. Taigi tradicinės ir klasikinės architektūros jokių būdu nereikia tapatinti su anksčiau buvusia senąją architektūra, nes klasikinės architektūros reikšmė kartu su šiuolaikiniu pasauliu kinta, bet niekada neatsisako savo prigimtinio tikslo- išsaugoti tradiciją kartu su tęstinumu.
Nors Koericho merija neturėjo tokios didelės istorinės reikšmės tarptautiniu lygmeniu kaip Klaipėdos rotušės pastatas, kurio reikšmė yra daug svarbesnė, tačiau paradoksalu tai, kad ne pastato reikšmė nulemia pagarbą istorinio pastato puoselėjimui ir išsaugojimui, bet visuomenės kultūrinė branda ir adekvatus požiūris į miesto architektūrinį vystymą. Verta prisiminti, kad čia 1807–1808 m. gyveno Prūsijos karalius Friedrichas Vilhelmas III su žymiąja karaliene Luize, dar anksčiau čia veikė Danijos konsulo ir pirklio Lorko rezidencija, taip pat tuo metu neformaliai čia buvo įsikūrusi aukščiausioji Prūsijos karalystės valdžia ir būtent čia buvo pasirašyta daugybė svarbių visai šaliai reformų. Belieka apgailestauti, kad ne tik Rotušės pastatas nebeturi savo vidinės originalios struktūros, kuri pakito sovietmečiu, bet ir jį supanti istorinė aplinka yra neišvengiamai pakitusi ir žalojanti istorinį pastatą.
Rotušė tarpukariu 
Rotušė tarpukariu 
Rotušė tarpukariu
Dar liūdniau yra tai, kad šalia šio unikalaus miesto pastato per pastarąjį trisdešimtmetį atsirado su sveiku protu prasilenkiantis neturintis modernus statinys su stiklo mase ir konstrukcijomis Danės g. 15, kur dabar yra įsikūrusi Vakarų Lietuvos pramonės ir finansų korporacija bei kitos smulkios įmonės. Šis stačiakampio pailgos formos klijuotų šviesiai rusvo ir pilko atspalvio plytelių, bei juodo stiklo masyvu, pirmame aukšte ritmiškai atkartojamais langais su sienų intarpais, penkių aukštų su palėpe ištisai įstriža suformuota stiklo langų siena statinys nedera harmoningai su Rotušės pastatu, ryškiai dominuoja aukštingumu, proporcijomis, formomis, o fasado primityvi išorė brutaliai ir grubiai žaloja istorinio pastato vizualinį kontekstą. Pravartu nepamiršti, kad Rotušės istorinį kontekstą neigiamai transformavo architekto Alfredo Gyčio Tiškaus suprojektuotas „Klaipėdos viešbutis“, pokariu atsiradęs „Kultūros rūmų“ pastatas vėliau pavirtęs Klaipėdos valstybiniu muzikiniu teatru, o dabartiniu laikotarpiu atsiradę dangoraižiai „K ir D“ tiesiogine to žodžio prasme „teršia“ miesto kraštovaizdį. Ar būtų galima įsivaizduoti analogišką Koericho miestelio ir jo rotušės žalojimo scenarijų kaip Klaipėdoje?
Kyla klausimas, kodėl sovietmečiu susiklosčiusi miesto planavimo politika yra tęsiama iki šiol ir nebuvo imamasi jokių žingsnių jos pasekmių likvidavimui bei padarytų klaidų ištaisymui. Galima įtarti, kad dabartinėje miesto epochoje postmodernistinė architektūra sąmoningai dergia išlikusį istorinį miestą. Juk išėjimas iš sovietinio postmodernistinio „Frankenšteino“ Klaipėdai reiškė ne sovietmečio architektūros tęstinumą, kuris išreiškė pirmenybę tik postmodernizmo architektūrai, bet turėjo inspiruoti sunaikinto miesto veido sugrąžinimą į dabartį. Klaipėda, turinti mažiau kaip 150 tūkst. gyventojų vis dėlto po daugiau kaip 30 m. „išsilaisvinimo“ nesiremia Koericho (ten gyvena vos 3 tūkst. gyv.) miestelio praktika.
Norėtųsi šį prasmingą ir įkvepiantį straipsnį su Koericho rotuštės išsaugojimo pavyzdžiu užbaigti su viltimi, kad bent jau artimiausiu metu bus bandoma sumaniai rasti priemonių kaip išsaugoti istorinį miestą, priverčiant miesto valdančiąsias pozicijas paisyti viešąjį interesą. Deja, belieka tik nuoširdžiai apgailestauti, kad šiuolaikinę architektūrą formavusių ir tebeformuojančių atskirų architektų pastangos liko trumpalaikės, savanaudiškos ir nesukonsolidavo reikšmingo indėlio į vertinamą architektūrinę visumą, o nemaža dalis žmonių iki šiol pripažįsta klasikines formas ir nusistovėjusią tradicionalistinę architektūrą. Postmoderni architektūra kelia vis didesnį, o ne mažesnį pasipiktinimą gyventojų daugumos akyse kaip ir Liuksemburge. Todėl miesto darniu vystymu ir subalansuota plėtra suinteresuota visuomenė iš tikro gali labai reikšmingai prisidėti prie istorinio miesto savito charakterio išsaugojimo su juo susijusio atkūrimo plėtojimo.
Straipsnio bendraautoriai: Domantas Kinčius, Benas Volodzka
Nuotraukų šaltiniai:
www.facebook.com/permalink.php?story_fbid=2156398541174494&id=595898223891208
Leave a Reply