Klaipėdos laikrodžių muziejus–tai viena iš unikaliausių kultūros įstaigų visoje Lietuvoje, kuriai privalo būti neatidėliotinai skiriamas atitinkamas prioritetas, o dėl tokios priežasties negali būti problemų su finansavimu kapitaliniam pastato remontui, tačiau realybėje susiklosčiusi situacija rodo visai ką kitą–valstybės saugomo istorijos paminklo likimas niekaip neišsprendžiamas dėl atsakomybės stokos ir valstybės institucijų tarpusavio nesusikalbėjimo.

Išskirtinis pastatas turėjo keletą savininkų. XIX a. Johanas Simpsonas pastatė nedidelę užmiesčio vilą. Viloje iki savo mirties gyveno medicinos mokslų daktaras Johanas Augustas Mutrey. Po jo mirties rekonstruota vila įgavo panašią dabartinę išvaizdą ir tarpukariu čia įsikūrė Žemės bankas. Po II-ojo pasaulinio karo, pastate įsikūrė Pionierių namai.  1979 m. pastatas buvo perduotas Lietuvos dailės muziejui, kuriame V. Jakelaičio ir kitų iškilių visuomenės idealistų dėka 1984 m. buvo atidarytas Laikrodžių muziejus.

Paskutinė pastato renovacija buvo atlikta sovietmečiu ir, deja, nuo to laiko Laikrodžių muziejus gyvuoja be rimto kapitalinio remonto. Vengiant spręsti problemą iš esmės ilgainiui pastatas jau yra avarinės būklės, o tai jau pradeda kelti grėsmę ne tik muziejaus lankytojų saugumui, bet ir pastato konstrukcinei būklei. Netgi sunerimę LRT korespondentai dėl susidariusios pastato avarinės būklės kreipėsi į Klaipėdos miesto savivaldybės administracijos direktorių Gintarą Neniškį ir Paveldosaugos skyriaus vedėją Vitalijų Jušką. Klaipėdos m. savivaldybės administracijos direktoriaus teigimu LRT žinių reportaže Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus padalinio pateikti prašymai su paraiškomis neatitiko bendrųjų kriterijų ir pastatas negavo lėšų rekonstrukcijai.  LR Kultūros viceministro Vyginto Gasparavičiaus teigimu stogo kapitaliniam remontui yra skirta 2022 m. tik 140 tūkst. eurų, tačiau, Lietuvos nacionalinis dailės muziejus matydamas kritinę situaciją Klaipėdos laikrodžių muziejuje pasirinko kitą prioritetą – Vilniaus Jonušo Radvilų rūmų pritaikymo muziejinei veiklai projektą.

Neišsprendus asignavimų lėšų iš tam tikrų fondų paieškos ir matant situacijos beviltiškumą Klaipėdos miestiečių draugija kreipėsi į Lietuvos nacionalinį dailės muziejų, Kultūros ministeriją ir Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros komitetą. Įsigilinus į gautą Lietuvos nacionalinio dailės muziejaus parengtą informaciją galima suprasti, jog Laikrodžių muziejų norima atnaujinti jau nuo 2007 metų, bet skirtos lėšos kultūros paveldo tvarkybai dėl mums nesuprantamų priežasčių nukreipiamos vis kitoms veikloms arba sustabdomos. Kultūros paveldo departamento Klaipėdos teritorinis skyrius informavo, kad 2021 m. rugsėjo 30 d. yra išduotas leidimas tvarkybos darbams. LNDM nuosekliai ir periodiškai kreipiasi į Kultūros ministeriją bei kitas su šia sritimi atsakingas institucijas, prašydamas skirti finansavimą  Laikrodžių muziejaus kapitaliniam remontui Klaipėdoje. Deja, iki šiol Kultūros ministerija jokių lėšų neskyrė. Nuostabą kelia tai, kad Kultūros ministerija mano, jog pats Laikrodžių muziejus neskiria adekvataus dėmesio avarinės būklės pastato renovacijos lėšų skyrimui, nors kultūros įstaiga gauna nuolatinį finansavimą iš valstybės biudžeto asignavimų, o tuo tarpu Lietuvos nacionalinis dailės muziejus sunerimo dėl Kultūros ministerijos neteisingų faktų pateikimo viešajai spaudai.

Tokia susiklosčiusi padėtis dėl vertingo Laikrodžių muziejaus pastato avarinės būklės iliustruoja tai, kad Kultūros ministerija bando prisidengti formaliu įsitikinimu, jog tik jai pavaldžios įstaigos savarankiškai turi spręsti joms kylančias problemas. Dar labiau neramina tai, kad prie atmestinai prižiūrimų kultūros paveldo objektų sąrašo, kurių jau yra ganėtinai daug Klaipėdos mieste, Laikrodžių muziejus dėl nerandamų sprendimų gali atsidurti netvarkomo Klaipėdos centrinio pašto Liepų g. 16 arba Teismo rūmų, buv. Policijos komisariato Jūros g. 1 likimo vietoje.