Neabejingi klaipėdiečiai pastebėjo, kad yra griaunami Mažojo Tauralaukio pieninės ir ir kiti vertingi ūkiniai pastatai, kurie buvo saugomi savivaldybės. Klaipėdos miestiečių draugija kreipėsi į atsakingas valstybės institucijas dėl Mažojo Tauralaukio dvaro elementų naikinimo. Klaipėdos miesto savivaldybės Paveldosaugos skyrius reaguodamas į kilusį susirūpinimą, buvo nuvykęs atlikti įvykio vietos apžiūrą, kaip saugomos Mažojo Tauralaukio dvaro komplekso fragmentų vertingosios savybės. Šių metų vasario 26 d. buvo gautas atsakymas iš paveldosaugininkų, kad yra fiksuoti pažeidimai vietoje. Taip pat patikrinimo metu buvo užfiksuota, kad auteniški pastatų mūrai yra išardyti, o plytos valomos ir saugomos.
Viešai buvo informuota, kad dviejų sveikų pastatų rekonstrukcijai buvo parengtas techninis projektas „Gyvenamojo namo rekonstravimo, ūkinio ir garažo pastatų apjungimo ir rekonstravimo pritaikant pastatus svečių namams Klaipėdos g. 7, Klaipėdoje, projektas“. 2022 m. birželio 13 d. jam buvo išduotas statybų leidimas. Pagal techninį projektą buvo numatyta išsaugoti pirmo pastato liekanų išlikusį autentišką XX a. I p. mūrą rūsyje, pirmame aukšte ir mansardoje, o antro pastato liekanų išlikusį autentišką mūrą pirmame aukšte. Deja, Paveldosaugos skyrius konstatavo, jog statybos darbų vykdytojai šio projekto sprendimo nesilaikė, o statybos vykdytojui bei projekto vadovui buvo išsiųsti raginimai kuo greičiau atkurti saugomą mūrą, o pritrūkus autentiškų medžiagų, naudoti analogiškas restauracines plytas. Klaipėdos miestiečių draugija buvo susitikusi su atsakinguoju pastatų rekonstrukcijos architektu ir projekto vykdytoju, norėdama išgirsti susidariusios situacijos paaiškinimus. Architekto teigimu, susidariusi padėtis buvo neišsprendžiama ir neišvengiama, o netvirtas pastatų pamatas rodė, kad šių pastatų išsaugojimui nebuvo galimybių, todėl buvo imtasi tik viena – išardyti autentišką plytų mūrą, jį išvalyti ir surinkti bei panaudoti naujų pastatų statybai, kuri tėra įvardijama kaip rekonstrukcija. Susitikimo metu buvo pateikti pasiūlymai, kaip būtų galima koreguoti naujų pastatų projektinius sprendinius ir tik „priartinti“ prie pagrindinio dvaro pastato stilistikos ir kūrybiškai interpretuoti senąją architektūrą šiuolaikiniais sprendimais. Architekto manymu, šalia pagrindinio dvaro pastato atsiradęs „kubas“ yra sektinas pavyzdys jo rekonstrukcijos projekte medžiagiškumo ir stilistikos atžvilgiu.
Nerimą kelia tai, kad buvo nugriauti ir kiti vertingas pastatas – III ūkinis pastatas, kuris buvo vertinga dvaro komplekso dalis. Paveldosaugos skyrius neatsakė į kilusį Klaipėdos miestiečių draugijos susirūpinimą dėl šių istorinių objektų, kuriam jau 2016 m. buvo atimta teisinė apsauga dėl neaiškių susidariusių aplinkybių. Todėl mūsų manymu, šie atvejai rodo, kad Mažojo Tauralaukio dvaro kompleksas yra ne tik neatsakingai nesaugomas, bet ir toliau sistemingai žalojimas, o čia nebūta jokio elementaraus supratimo apie kultūros paveldo vertės išlaikymą. Išlikę vertingi dvaro elementai kaip tik formuoja istorinę aplinką, ne kaip skirtingai teigiama municipaliteto paveldosaugininkų akyse, kai neva šie minimi nevertingi pastatai neformuoja istorinės aplinkos ir nesudaro vizualinio ryšio su dvaro sodybos branduoliu.
Mažojo Tauralaukio dvaro kompleksas buvo pradėtas ardyti jau pokario metais, o neseniai pradėti nauji ardymo darbai iliustruoja nepagarbų, nieko bendro neturintį su atsakingai išsaugomomis nekilnojamomis kultūros vertybėmis, požiūrį. Nugriauti pastatai turėjo istorinę ir architektūrinę vertę, tačiau norint sutaupyti lėšų paveldo sąskaita, buvo tiesiog priimtas sprendimas bet kokiu būdu padidinti vietos ekonominę naudą, o savininko norai nederėjo prie jau sužalotos dvaro aplinkos, kurią jau transformavo nesubalansuota ir chaotiška Tauralaukio rajono raida. Šalia pagrindinio dvaro pastato dar anksčiau atsirado kubo formos, akivaizdžiai su istorine aplinka nederantis statinys. Taip pat prieš mažiau kaip penkerius metus, atliekant Pajūrio gatvės rekonstrukcijos metu dvaro komplekse buvo pažeidžiamos kraštovaizdžio gamtos vertybės: nebeliko dvaro kelią menančių ąžuolų alėjos fragmentų, šie brandūs medžiai turėjo neįkainojamą istorinę vertę. Dar 1807 – 1808 m. Prūsijos karališkoji šeima, atvykusi į Klaipėdą, kuri tapo laikinąja Prūsijos sostine, dažnai mėgdavo atvykti į įstabų Tauralaukio gamtos kampelį, kuris išties primindavo Berlyno Tiergarteną (vok. Tiergarten). Ten vaikščiodavo visi miestiečiai, biurgeriai ir aristokratija, o Išsilaisvinimo karų metu Tauralaukis tapęs traukos objektu, kol čia rezidavo karališkoji šeima. Čia XX a. pradžioje buvo pastatytas Luizės paminklas, kuris išliko iki pat Raudonosios armijos atėjimo. Šie istorijos faktai yra nepelnytai užmiršti, o dabartinių vystytojų požiūriu ši vieta yra ne tik praradusi istorinę estetinę vertę, bet ir nebeturi unikalios gamtinės aplinkos, kuri turėjo didžiulę pridėtinę vertę vietos patrauklumui.
Atvėrus istorijos skrynią…
,,Bajoriškasis Mažasis Tauralaukis formavosi iš kelių žemių valdų kairiajame Dangės krante. XVI-XVII a. išskirtini trys dvarai, iš kurių vėliau susidarė Mažojo Tauralaukio dvaras. XVI a. Tauralaukyje žemės gavo nemažai hercogo pareigūnų. XVII a. antroje pusėje minėtus dvarus Tauralaukyje valdė Klaipėdos komendantas pulkininkas leitenantas Johannas von Loebellis. Jo našlė 1694 m. valdas pardavė Gerhardui von Roenne. Dvarininko sūnus, mirus tėvui, 1704 m. pardavė valdas Kuršo bajorui Ernstui Johannui von Grotthusenui. Po jo sūnaus – Johanno Gebhardo von Grotthus, valdos priklausė Reitenbachams. 1740 m. Johannas Christianas Reitenbachas pardavė svainiui Franckui Mažojo Tauralaukio dvarą. Franckui mirus, jo našlę 1742 m. vedė Johannas Gabrielis Kolbas. 1757 m. dvaras nukentėjo Septynmečio karo metu. Kolbams Mažasis Tauralaukis priklausė iki 1828 m. Vadant Kolbams, 1807 m. sausio 28 d. Mažajame Tauralaukyje apsilankė Klaipėdoje rezidavusi Prūsijos karališkoji šeima, vėliau dar ne kartą lankiusi šias vietas. 1828 m. dvarą įsigijo pirklys Leopold Riegelmann, kuris jau 1830 m. valdas pardavė laivų apskaitininkui Karl Friedrich Sperber. 1840 m. dvaras atiteko jo sūnui. 1857 m. Tauralaukyje Klaipėdos apskrities žemės ūkio draugija pirmą kartą organizavo vasaros šventę. 1858 m. Mažąjame Tauralaukyje pastatyta gyvulių kergimo stotis. 1878 m. dvaras parduotas iš varžytinių, po jų dvaras atiteko Adolphui Sauthofui. 1900 m. rugpjūčio 3 d. „Klaipėdos ir jos apylinkių grąžinimo bei svetimšalių pritraukimo sąjungos” iniciatyva Mažajame Tauralaukyje atidengtas paminklinis akmuo Prūsijos karalienei Luizei (1776-1810), buvęs sunaikintas po Antrojo pasaulinio karo. 1903 m. mirus dvarininkui Sauthofui, Mažąjį Tauralaukį perėmė Erich Gerlach. 1911 m. dvaras parduotas Fritzui Goerskei, vėliau, tais pačiais metais – Ernstui Scharffetteriui. Po Antrojo pasaulinio karo dvaro rūmų pastate veikė kontora ir klubas, priestate rodytas kinas. Šiuo metu buvę dvaro rūmai pertvarkyti į daugiabutį gyvenamąjį namą.“
[1] Kultūros paveldo departamento kultūros vertybių registro elektroninė sistema „Mažojo Tauralaukio dvaro komplekso fragmentai“, Vertingosios savybės 7.5. Faktai apie svarbias visuomenės, kultūros ir valstybės istorijos asmenybes, įvykius, kurie susiję su objektu, žiūrėta 2023 – 03 –18, 8 val. 25 min. (https://kvr.kpd.lt/#/static-heritage-search)
Leave a Reply