DĖL NAUJŲ PASTATŲ ARCHITEKTŪROS (NE)SUDERINAMUMO

Pastaruoju metu Klaipėdos miesto neišnaudotose erdvėse atsiranda nauji pastatai ir vis daugiau išlikusių senųjų statinių yra rekonstruojama, siekiant kuo maksimaliau panaudoti miesto teritoriją ir gerinti miesto įvaizdį. Tai yra vienas iš geriausių postūmių link tvaraus ir švaraus miesto. Nemaža dalimi naujai vystomi projektai Klaipėdos senamiestyje ir Istorinėje miesto dalyje, vad. Naujamiesčiu daro neišvengiamą poveikį nekilnojamo kultūros paveldo išsaugojimui, o neretai naujų pastatų išraiška užgožia istorinės aplinkos vertingąsias savybes.

Dėl tokios priežasties Klaipėdos miestiečių draugijos suinteresuotų paveldo išsaugojimu asmenų kolektyvas kelia klausimą, kodėl architektai ir savivaldybės specialistai dažnai neatsižvelgia į Klaipėdos senamiesčio ir Istorinės miesto dalies valstybės saugomų kompleksų susiformavusią aplinką ir visiškai nesiremia viešuoju interesu, atkuriant fragmentiškai sunaikintas karo metu arba sovietmečiu pastatus, kurie neabejotinai turėjo archajišką išorę ir vertę.  Klaipėdos miestiečių draugija atkreipia dėmesį, kad tiek atkurti originalūs pastatų ikikariniai fasadai, tiek visų pastatų formos, stilistika, aukštingumas ir kitos prarastos architektūrinės ypatybės kuria didelę pridėtinę vertę miesto visumai. Deja, šiuo metu naujos architektūros statiniai neturi jokio derėjimo su susiformavusia istorine aplinka ir nekuria darnaus miesto kraštovaizdžio.

Įvertinę keliasdešimt projektinių pasiūlymų, kurie pateikiami viešai per Klaipėdos miesto savivaldybės oficialų tinklalapį: www.klaipeda.lt/lt/savivaldybe/administracija/projektiniai-pasiulymai/2233, o kartais, deja, susipažįstama jau praėjus keliems metams tik viešojoje erdvėje (laikraščiuose, žinių portaluose ir t.t.) po atskirų projektinių pasiūlymų suderinimo su kompetentingomis institucijomis, kurie neturi visiškai nieko bendro „derėjimo“ su istorine aplinka arba valstybės saugomų kompleksų vertėmis. Atkreiptinas dėmesys, kad išlikusią istorinę architektūrinę aplinką, kuri yra skaitoma kaip nekilnojamasis kultūros paveldas, saugo nekilnojamo kultūros paveldo apsaugos įstatymas (NKPAĮ) (https://e-seimas.lrs.lt/portal/legalAct/lt/TAD/TAIS.15165/asr) ir kiti susiję teisės aktai, tarptautinės konvencijos.

Klaipėdos miestiečių draugija yra pateikusi išsamias pastabas ir išreiškusi nepritarimą pateiktiems projektiniams pasiūlymams Priestočio g. 1A, Šaulių g. 40A ir t.t. Pabrėžiame, kad informacija apie jau suderintus projektus buvo pateikta tik spaudoje, o naujos architektūros ypatybės kelia pavojų išlikusio kultūrinio paveldo aplinkai. Esame sunerimę, kad išnagrinėti pateikti projektiniai pasiūlymai, kurių dalis jau yra suderinta, kelia labai didelį pavojų išlikusiam Klaipėdos miesto nekilnojamam kultūros paveldui ir užkerta kelią bent atkurti pirminės išvaizdos fasadus, o taip pat pastatus, gatves ir miesto išklotines. Verta atkreipti dėmesį, kad miesto vystymas visada remiasi viešuoju interesu, o ne sau naudingų interesų ir poreikių tenkinimu, ir svarbu, kad projektinių pasiūlymų autoriai paisytų nekilnojamo kultūros paveldo vertes ir rimtai įvertintų buvusio miesto užstatymo atkūrimo galimybes.

Leave a Reply

Your email address will not be published. Required fields are marked *